Nors vairuotojams tai atrodo kaip įprastas pavasarinis nepatogumas, draudimo ir automobilių remonto ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją: šiemet incidentų skaičius sparčiai auga, o vienas stipresnis smūgis gali baigtis itin brangiu visos važiuoklės remontu.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Kur kas daugiau nei sprogusi padanga
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad pagrindinė įvažiavimo į gilią duobę pasekmė yra tik sugadinta padanga ar sulankstytas ratlankis.
Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ žalų departamento vadovė Viktorija Bužokaitė pabrėžia, kad po tokių incidentų automobilių servisus pasiekia kur kas liūdnesni vaizdai.
Smūgio metu pažeidžiami esminiai važiuoklės elementai: amortizatoriai, svirtys, šarnyrai, neretai nukenčia ir visa vairo sistema.
Didžiausia žala fiksuojama tada, kai smūgis tenka vienai automobilio pusei. Ekspertė prisimena neseną atvejį, kai po vieno įvažiavimo į duobę vairuotojui teko keisti ne tik prakirstą priekinę dešinę padangą, bet ir tvarkyti abu tos pačios pusės ratlankius bei remontuoti pažeistą važiuoklę.
Automobilių prekybos ir nuomos bendrovės „Premium Auto“ vadovas Rokas Lajauskas pastebi, kad didelė dalis tokių incidentų įvyksta vairuotojams tiesiog nepastebėjus pavojaus arba klaidingai įvertinus atsivėrusios prarajos gylį. Pasak jo, net ir riedant nedideliu greičiu miesto gatvėmis, tiesioginis smūgis į aštrų asfalto kraštą sukuria didžiulę jėgą, kuri tiesiogiai persiduoda į automobilio rėmą ir pakabos detales.
Dūžtančios viltys dėl kompensacijų
Technikos pažeidimai tiesiogiai atspindi remonto sąmatose, kurios pastaruoju metu gali nemaloniai nustebinti. Paprastesni incidentai, kai pažeidžiamas tik ratas, vairuotojams dažniausiai atsieina apie 500 eurų.
Tačiau jeigu smūgis pažeidžia važiuoklės detales, remonto išlaidos greitai išauga iki 2 000 eurų. V. Bužokaitė atkreipia dėmesį, kad naujesnių, sudėtingesnes pakabos sistemas turinčių automobilių savininkams tokia klaida kelyje gali kainuoti net ir 5 000 eurų.
Susidūrę su tūkstantinėmis sąskaitomis, vairuotojai dažnai tikisi teisybės ieškoti iš savivaldybių ar kelius prižiūrinčių įmonių. Nors teoriškai galimybė išsireikalauti žalos atlyginimą iš atsakingų institucijų egzistuoja, realybė yra gerokai klampesnė.
Praktika rodo, kad įrodyti kelininkų kaltę, surinkti visus reikiamus dokumentus ir pereiti biurokratinius procesus yra itin sudėtinga ir užtrunka labai ilgai. Būtent todėl savanoriškas KASKO draudimas tokiose situacijose išlieka vieninteliu greitu finansiniu skydu, leidžiančiu išvengti asmeninių nuostolių.
Kodėl delsti po incidento yra klaida
Dar viena problema, su kuria susiduria vairuotojai, yra paslėpti gedimai. Nors prakirsta padanga ar sulenktas ratlankis matomi plika akimi, R. Lajauskas įspėja, kad smūgio metu apkrova pasiskirsto per visą automobilio dugną. Net jei iš pirmo žvilgsnio po smūgio automobilis atrodo sveikas, delsti negalima.
Laikui bėgant, laiku nepastebėti mikroįtrūkimai ar minimaliai deformuotos detalės sukelia vibraciją, kelyje atsiranda neįprasti garsai, o automobilis gali tapti sunkiau valdomas.
Todėl specialistai primygtinai rekomenduoja po stipraus smūgio į duobę neatidėliojant atlikti techninę diagnostiką – taip užkertamas kelias kur kas rimtesniems gedimams ateityje ir gerokai palengvinamas žalos fiksavimo bei atlyginimo procesas.
Ankstyvą pavasarį vienintelis patikimas ginklas prieš prastą kelių būklę lieka saugus atstumas, sumažintas greitis ir nuolatinis dėmesys į asfalto dangą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
