Prasidėjus prašymų peržiūrėjimui ir pinigų skirstymui, tėvai dar labiau sukilo. Savivaldybių atstovai tikino dirbantys maksimaliu pajėgumu, bet dalis šeimų iki šios dienos nėra sulaukusios išmokų nuo pats sausio mėnesio.
Ryškus vėlavimas dviejose savivaldybėse
Apie susiklosčiusią situaciją Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje kalbėjo viceministras Eitvydas Bingelis. Jo teigimu, absoliuti dauguma savivaldybių jau susitvarkė, liko vos dvi, kurios itin vėluoja.
„Dabar jau prasidėjo finišo tiesioji. Manom, kad dar šią savaitę perlipsim 90 proc. apdorotų ir patenkintų prašymų skaičių. Sunkiausia padėtis yra Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybėse.
Priežastis galima įvardyti kelias esmines: administracinio darbo paskirstymo skirtumai, darbuotojų skaičius ir prašymų apimčių skirtumai. Juolab, darbo organizavimo klausimai paliekami pačioms savivaldybėms. Todėl daug priklausė nuo jų“, - sakė viceministras.
Jo teigimu, balandžio mėnesį turėtų būti apdoroti visi prašymai, pateikti nuo sausio mėnesio.
Sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo turi būti priimtas per mėnesį nuo prašymo pateikimo, o išmoka išmokama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos.
Viceministras pateikė naujausius duomenis: beveik 90 proc. patenkintų prašymų, iš viso prašymų gauta šiuo metu 291 tūkst. popierinių ir elektroninių prašymų, dėl 382 tūkst. Vaikų, patenkintų 255 tūkst. prašymų ir tai 328 tūkst. vaikų.
Kauno „geras“ ir Vilniaus „blogas“ pavyzdžiai
Taip posėdyje buvo pavadintos šios dvi didžiausios Lietuvos savivaldybės. Kaunui pavyko laiku ir be didelių vėlavimų apdoroti 19 tūkst. gautų prašymų. Apie darbo paskirstymo ypatybes kalbėjo ir modelį pristatė savivaldybės atstovė.
Nors ir ji pabrėžė, kad prašymų gavimo pradžioje problemų ir kliūčių buvo dėl stringančios ministerijos sistemos.
Vilniaus miesto savivaldybėje prašymų gauta virš 34 tūkst. Atstovės tikinimu, darbų strigimą lėmė didelis sergamumas. Kiekvieną mėnesį dėl skirtingų priežasčių dirbdavo beveik 50 proc. darbuotojų – daugiausiai, esą, dėl ligų.
Atstovė taip pat pasakojo, kad darbuotojai dirbo ir šeštadieniais. Į klausimą apie papildomų darbuotojų samdymą ir atlyginimų padidinimą ji atsakė, kad nebuvo norinčių ateiti į šias pozicijas. „Kiek truktų apmokyti žmones ir jie vos pamatę krūvį bei algą, po savaitės išėjo iš darbo. Todėl dirbo senoji komanda maksimaliausiu pajėgumu. Be abejo, jiems buvo mokama už viršvalandžius“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas yra sakęs, kad vaiko pinigų sistema funkcionuoja sutarimo tarp centrinės valdžios ir savivaldybių pagrindu. Centrinė valdžia skiria tam tikrą lėšų sumą, o savivaldybės jas skirsto. Toje sumoje yra labai didelė dalis, net 2 procentai, skirti administravimui.
Todėl dėl jų tinkamo ir teisingo paskirstymo atsakomybė krenta savivaldybei.
Jokių delspinigių nenumatyta
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą (taip pat ir išmoka vaikui („vaiko pinigai“) yra neįmokinės socialinės išmokos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, jų dydžiai priklauso nuo valstybės ekonominių ir finansinių galimybių, todėl delspinigiai (kompensacijos) šiuo metu galiojančiais įstatymais nenumatyti.
Apie delspinigius kol kas kalbos nėra ir savivaldybėse. Portalo tv3.lt kalbintas viceministras sakė, kad tokio scenarijaus dar nebuvo siūlęs ir pasak jo, reikia žiūrėti į visą kontekstą. „Jeigu įstatyme yra numatyti terminai, turi būti pervedamos lėšos. Jeigu mes numatome terminus, numatom lėšas administravimui, vienas iš galimų scenarijų, nesilaikant terminų, galima nebent mąstyti apie administravimo lėšų perskirstymą, bet turime daryti sąmoningai, kad darbai nesustotų.
Dabar turime susitvarkyti, kad visas procesas veiktų, o tada ieškoti problemų priežasčių. Esminis dalykas šiuo metu – dvi savivaldybės, nelogiška dabar į kaltųjų paiešką koncentruotis. Kita svarbi dalis, tokio chaoso nebeturėtų būti, nes jau kitą Vyriausybei kartu su Seimu didinant vaiko išmokas, nebereikės antrą kartą teikti prašymų. Tai vienkartinė banga. Savivaldybės, kurios ruošėsi nuo praėjusių metų pabaigos, tai joms problemų neiškilo“, - sakė E. Bingelis.
Kas gali tikėtis „vaiko pinigų“
Gyventojams primenama, kad dėl vadinamųjų vaiko pinigų galima kreiptis visus metus. Išmokos bus išmokėtos nuo sausio mėnesio.
Įstatymas šalyje įsigaliojo 2018 metų sausio 1 dieną. Iš karto nubraukus papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (PNPD) lengvatą, atlyginimai sumažėjo iškart, tačiau išmokų už vaikus tenka laukti iki šiol.
Vadinamųjų vaiko pinigų labiausiai laukia daugiavaikės šeimos. Pavyzdžiui, šeimoje kur auga 6 vaikai, išmoka per mėnesį turėtų siekti kiek daugiau nei 200 eurus.
Nuo sausio vaiko pinigų nesulaukiančios šeimos guodžiasi, kad mokestinė lengvata – panaikinta, gaunamas atlyginimas sumažėjo iškart, o štai išmokų už vaikus iki šiol nėra.
