Viduriniuosiuose Rytuose yra labai daug ginkluotės. Turint omeny, kad 2015 metais vien arabų valstybės planuoja už ginklus sumokėti 18 miijardų dolerių, galima spėti, jog šioje terotorijoje jų dar padaugės.
Kai kuriose valstybėse, tokiose kaip Jemenas ir Irakas, ir civiliai turi daug ginklų – jie šeimose perduodami iš kartos į kartą, jų galima įsigyti ir rinkoje.
Ir šie ginklai nepatenka į sąrašus karinės ginkluotės, kurie sukaupti Irake per karą su Iranu 1980-aisiais. Tuomet Irakas buvo tapęs labai rimtu ginklų pirkėju, kurio tiekėjas buvo Vakarai.
Sužlugus Sovietų Sąjungai 1991 metais juodąją rinką užtvindė ginkluotė – nuo automatų AK-47 iki raketų ir netgi atominio ginklo komponentų.
Netrukus po Jungtinių Valstijų invazijos į Iraką 2003-ųjų metų kovą, šalies vyriausybė ir armija subyrėjo. Pulkai irakiečių karių dezertyravo ir paliko savo ginklus ir uniformas. Civiliai susidariusio chaoso metu nepasididžiavo tokių daiktų susirinkti.
JAV kariams judant link Bagdado, būsimi sukilėliai siaubė didžiules ginklų gamyklas. Ir kalbama ne apie kelis į sunkvežimį įmestus automatus. Iš vienos gamyklos buvo išvežta net 40 tūkstančių tonų amunicijos – tai 6 procentai visų valstybėje buvusių sprogmenų.
Būtent su šia problema koalicija ir susidūrė pirmiausiai. Po to, kai sukilėlių išpuolių skaičius pasiekė tūkstantį išpuolių per mėnesį, JAV žvalgyba išsiaiškino, jog didžioji dauguma sukilėlių ginklų atėjo iš tų vietų, kurių koalicijos kariai nesugebėjo apsaugoti.
Sukilėliai didelę dalį pavogtų ginklų panaudojo prieš koalicijos karius, nors, žinoma, dalis vis tik buvo paslėpta saugiose vietose.
Sukilėliams ginklus tiekdavo ir kai kurios galios iš užsienio. Tvirtinama, kad Iranas tariamai pasiūlė intensyvias treniruotes ir sofistikuotus sprogmenis, kad būtų galima kovoti prieš sarvuotas transporto priemones.
Trumpai tariant, per Irako karą sukilėliai turėjo niekada neišsenkantį ginklų ir sprogmenų tiekimą.
“Islamo valstybė” (anksčiau Irake buvo žinoma kaip “Al Qaeda” Irake) savo vardą išgarsino "automobiliai-bombos". Pagamintos iš pavogtų bombų ir paprastų sprogdiklių, šios būdavo lengvai pagaminamos, mirtinos ir labai pigios.
Tęsiant atakas prieš Irako saugumo pajėgas, grupė taip pat susirinkdavo ir JAV tiekiamus ginklus.
Taigi tuomet, kai 2013-ųjų balandį organizacija pasiskelbė Irake ir Sirijoje veikiančia “Islamo valstybe”, ji jau turėjo nemažai ginklų.
Ir vos po dviejų mėnesių, “Islamo valstybė” panaudojo "automobilius-bombas" tam, kad prasiveržtų per Irake esančių Abu Ghraib ir Taji kalėjimų sienas – jie išlaisvino daugiau nei 500 ten kalėjusių sukilėlių, kurie kovojo Irako karo metu.
Kadangi grupė turėjo daug automatų ir sprogmenų, granatų ir t.t., kuriuos įgijo Irako karo metu, “Islamo valstybės” ginkluotė ir vėl padidėjo.
Džihadistai sunkiąją ginkluotę ėmė kaupti nuo Sirijos oro bazės užėmimo 2013 metų rugpjūtį. Tačiau tai buvo tik pirmoji iš daugelio kampanijų, kurių metų teroristų sandėliai pasipildė ginklais.
2014 metų birželį teroristai džiaugėsi didžiuliu grobiu, nes jiems pavyko perimti antrąjį pagal dydį Irako miestą Mosulą. Tuomet džihadistų ištekliai pasipildė artilerija, prieštankinėmis raketomis, tūkstančiais sunkvežimių, amucija ir kitais dalykais. Be to grupei atiteko ir civilinių oro uostų, televizijų, bankų ir netgi valstybinių institucijų kontrolė.
Propagandinis įrašas 2014 metų spalį parodė, jog teroristai susirinko ir kurdų pajėgoms skirtus ginklus, kurie per klaidą buvo atgabenti ir palikti netoli “Islamo valstybės” teritorijų.
Tačiau negalima teigti, kad teroristai jų negauna ir iš naujų tiekėjų. Specialistų iš “Konfliktų apginklavimo tyrimų” organizacijos teigimu, įtariama, kad teroristams ginklus gamina ir tiekia Sudanas.
Tuo pat metu ginkluotė iš Turkijos, Jordanijos, Kataro, Saudo Arabijos, Jungtinių Valstijų ir k t., kuri turėjo atitekti Sirijos sukilėliams, kartais taip pat patenka į teroristų rankas.
Pavyzdžiu galima laikyti atvejį, kumet 2013 metais Saudo Arabija iš Kroatijos nupirko sunkios ginkluotės, kuri buvo skirta Laisvajai Sirijos armijai. Anot ginklų judėjimą ir naudojimą Sirijoje sekančio tinklaraščio “Brown Moses”, tą ginkluotę po vienerių metų ėmė naudoti “Islamo valstybės” smogikai.
Būna atvejų, kuomet teroristai apsimeta sukilėlių atstovais ir perima ginklus, kuriuos paskui parduoda arba naudoja patys.
Siekiant suvaldyti šią problemą, Jungtinės Valstijos bandė pasitikėti Irako valdžia, kad ši tiektų ginkluotę nuosaikiems sukilėliams, bet korupcija yra nesuvaldoma.
“Jei kiekvienas karys turėtų gauti 100 kulkų, tai kiekvienas gaus tik po 50, o pareigūnas pasiims likusias ir parduos”, - tvirtina Irako armijos pulkininkas Shaabanas al-Obeidis.
Nors koalicijos smūgiai iš oro šiek tiek sumenkino “Islamo valstybės” galimybes ir sunaikino dalį jos karių ir ginklų, ji ir toliau išlieka didžiule grėsme, turinčia daugybę fanatikų ir ginklų. Yra akivaizdu, jog nepaisant visų įstatymų, teroristai vis randa būdų apsirūpinti ginklais. Ir nors nėra aišku, kiek dar truks Sirijos pilietinis karas, galima beveik garantuoti, kad po jo likę ginklai bus naudojami dar ne viename konflikte.
