O tie duomenys gali būti parduoti. Lietuvoje pastaruoju metu itin išpopuliarėjo įvairiausios linksmos programėlės socialiniuose tinkluose ir jos nėra nekaltos, kaip gali pasirodyti.
„Pačios tos programėlės jos gal ir nėra kenksmingos, kaip tokios. Esminis dalykas yra toks, kad didesnė jų dalis, jų tikslas yra surinkti kuo didesnį duomenų kiekį ir tiesiog parduoti tuos duomenis tiems, kam tai naudinga. Tai gali būti marketingistai, tai gali būti žmonės kurie užsiima polittechnologijomis“, - sakė komunikacijos ir ryšių specialistas Artūras Jonkus.
Pasak pašnekovo – tokių programėlių, ypač lietuvių kalba dabar atsirado itin daug.
Ryškiausiai pastaruoju metu kenkėjiškos socialinės inžinerijos grėsmę parodė Amerikos rinkimai. Štai prieš kelis mėnesius paaiškėjo, kad viena Britų kompanija „Cambridge Analytica“ užsiimanti didelio kiekio duomenų rinkimų socialiniuose tinkluose, manipuliuodama žmonėmis facebooke visaip stengėsi padėti rinkimus laimėti Donaldui Trumpui.
O pernai metų pabaigoje buvo paskelbtas ir šūsnis pavyzdžių, kokiais paveikslėliais ir žinutėmis Rusija socialiniuose tinkluose bandė paveikti amerikiečių rinkėjus. Tik Putinas visuomet neigia, kad Kremlius čia kuo nors dėtas.
ES gegužę turi įsigalioti naujas teisės aktas, kuris turėtų leisti mums – vartotojams – paprasčiau socialiniuose tinkluose tvarkyti asmeninius duomenis ir spręsti: kam juos suteikti, o kam ne.
Ekspertai sako, kad tai darome ne tiek dėl mūsų, o dėl grėsmių, kurias parodė rinkimai Amerikoje ar Brexit kompanija. Ir vis dėlto jokios priemonės, anot ekspertų, nepadės, kol prieš paspausdami vieną ar kitą mygtuką, nepradėsime galvoti.
Išsamiau - reportaže:
