Moteris su uniforma šiais laikais jau ne retenybė – vis daugiau dailiosios lyties atstovių mielai renkasi nelengvą, bet įdomų ir prasmingą policijos pareigūno darbą.
Pirmadienį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenę papildė vienuolika jaunų pareigūnų. Miesto Policijos komisariate naujai dirbti pradėjo vien tik moterys: jaunesniosios policininkės Vaida Ganiprauskaitė ir Simona Pleskytė dirba Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros biuro patrulėmis, Karolina Švareikaitė, Dovilė Šeškaitė, Modesta Bertašiūtė – Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulėmis.
Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrule pradėjo dirbti Giedrė Mulevičiūtė.
Jauni policijos pareigūnai vyrai pasuko į Biržus ir Rokiškį. Audrius Bugailiškis tapo Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu, Justas Verbiejus, Dovydas Dilys, Gaudrimas Vladarskis, Arnoldas Klimovičius dirba Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriuje.
Panevėžiečių pagarba
Viena iš Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrį papildžiusių merginų – jaunesnioji policininkė Modesta Bertašiūtė.
Kartu su kitais pareigūnais kovo 5 dieną priėmusi priesaiką patrulė iš karto pradėjo darbą. Sutikome Modestą trečiadienio popietę, kai ji ruošėsi antram savarankiškam budėjimui. 15 valandą išvažiavęs į miesto gatves ekipažas budėjimą baigia tik vidurnakčiui artėjant.
Į budėjimą skubanti policijos uniformą, ryškiai geltoną liemenę vilkinti, plaukus į kasą supynusi jauna policininkė traukė praeivių dėmesį.
„Malonu, kad vilkėdama uniformą dažniausiai jaučiu žmonių pagarbą. Ją priimu ne kaip savo asmeniui, o kaip pagarbą tarnybai, kuriai atstovauju, – policijai. Žmonės draugiškai užkalbina, sveikinasi, šypsosi“, – pasakoja M. Bertašiūtė, bet priduria suprantanti, jog tarnyboje teks susidurti ne tik su šypsenomis ir draugiškais žodžiais. Jos profesijos žmogus turi būti pasirengęs viskam.
„Policininko darbas tuo ir įdomus, kad jis niekada nenuspėjamas, nežinai, kas tavęs laukia kitą akimirką“, – sako iš Rokiškio kilusi jaunesnioji policininkė.
Ji tikisi rasianti išeitį iš bet kokios padėties ir su problemomis susidorosianti. Juk mokslo Lietuvos policijos mokykloje metu gvildentos įvairiausios situacijos, naudos duos ir su kiekvienu budėjimu kaupiama patirtis, žinios. O praktikos įgijusi mergina svajoja mokytis toliau, greičiausiai rinksis teisės studijas.
Paskatino draugė
Kol kas pirmieji budėjimai buvo gana ramūs, lyg tyčia leidžiant jaunajai pareigūnei apsiprasti, nepasitaikė grubių pažeidėjų, nekilo nesusipratimų. Dviejų patrulių ekipažas važinėjo pagal numatytą grafiką, vyko į keletą iškvietimų.
Važinėdama po Panevėžį, miestą, į kurį ji gavo paskyrimą baigusi mokslus, M. Bertašiūtė ne kartą mintimis grįžo į Klaipėdą, kur pusantrų metų Lietuvos policijos mokykloje gilinosi į pareigūnų tarnybos subtilybes.
Įstoti į šią mokyklą nebuvo taip paprasta. Tuo laiku, kai M. Bertašiūtė stojo mokytis, į vieną vietą pretendavo trys norintieji. Rokiškėnė buvo tarp laimingųjų – ją priėmė.
Dabar M. Bertašiūtė prisipažįsta, kad darbas policijoje nebuvo jos vaikystės svajonė. Galvojo vienur kitur sukti, bet galutinio sprendimo vis nebuvo.
„Tik artėjant paskutinių mokslo metų pabaigai draugė pradėjo įtikinėti, koks įdomus yra policininko darbas, pasakoti, kaip ji norinti mokytis policijos mokykloje ir kviesti mane važiuoti drauge. Pagalvojau: o kodėl ne? Juk iš tikrųjų darbas įdomus. Mano pasirinkimui pritarė ir mama, tad dvejonių neliko. Kartu su drauge atvažiavome į Klaipėdą“, – pasakoja patrulė.
Likimas taip suklostė, kad ilgai apie policininkės darbą svajojusiai merginai įstoti nepavyko, o štai Modesta įstojo. Galbūt todėl, kad lengvai išlaikė fizinio pasirengimo patikrinimą. Daug sportuojančiai, tinklinį žaidžiančiai merginai puikiai pavyko susidoroti su užduotimis.
Kurse kartu su M. Bertašiūte mokslus krimto 75 būsimieji policininkai. „Visi buvo labai skirtingi, įdomūs žmonės, bet svarbiausia – draugiški. Buvome kaip viena šeima“, – prisimena pareigūnė.
Įspūdžių gausa
Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulė Giedrė Mulevičiūtė patruliuoti pradės tik nuo šio pirmadienio.
Pirmąją darbo savaitę jai teko dirbti kabinete, tvarkyti dokumentus, susipažinti su kolektyvu.
„Bet vis tiek pirmosiomis darbo dienomis įspūdžių patyriau labai daug“, – sako patrulė.
Panevėžio rajone, Velžyje, užaugusi G. Mulevičiūtė po mokslų Klaipėdoje grįžo į savo gimtąjį rajoną.
Besimokydama Velžio gimnazijoje ji buvo aktyvi mokinė, sportuodavo, tad stojant į Policijos mokyklą bendrojo fizinio pasirengimo užduotis jai nebuvo sudėtinga.
Dar stodama mokytis jautė, jog darbas policijoje bus ne visai toks, koks rodomas kino filmuose ar serialuose. Besimokydama ir dabar, jau pradėjusi dirbti, ji įsitikino, kaip toli nuo realybės yra kino pasakojimai apie policininkus, jų darbą.
Policininkės darbas merginai ne atsitiktinis, nors šeimoje, tarp artimųjų šio darbo dirbančiųjų nebuvo, apie tokį pasirinkimą ji galvojo keletą metų. Gavusi brandos atestatą jau žinojo, kad kelias suks į Policijos mokyklą .
Mokytis nebuvo lengva, toje mokykloje nuolaidų niekam nebūna. „Jeigu pasirinkai šią profesiją, privalai sugebėti ir galėti dirbti“, – sako Giedrė.
Pavojai nebaugina
Po Panevėžio rajoną važinėsianti patrulė G. Mulevičiūtė mano, kad jos pasirinktame darbe adrenalino tikrai nestokos.
„Nuobodu nebus. Manau, kiekviena diena atneš naujo. Juk yra įvairių žmonių, nutinka visokių situacijų“, – sako mergina.
Patrulių ekipažai važinėja pagal numatytą grafiką, vykdo užduotis, vyksta pagal iškvietimus. Kartais ilgai svarstyti ir galvoti, kaip geriau pasielgti, nėra kada, reikia veikti greitai, orientuotis situacijose, mokėti naudoti ginklą, fizinę jėgą.
Bet balandžio mėnesį 21-ąjį gimtadienį švęsiančios jaunesniosios policininkės G. Mulevičiūtės pavojai nebaugina. Sako, jog dabar jos gyvenime visi buvę pomėgiai nukeliavo į antrą planą, visas laikas ir jėgos atiduotos mokslams ir pirmosioms darbo policijoje dienoms.
Pati pirmoji – priesaikos diena jaunųjų pareigūnų atmintyje išliks visą gyvenimą.
Priėmė priesaiką
Šalies policijoje moterų dirba vis daugiau, jau beveik trečdalis visų darbuotojų. Vieniems atrodo, kad tai normalus reiškinys, kitiems, kad moterims policijoje ne vieta. Tačiau laikai keičiasi ir vis dažniau tenka sutikti su pirmąja nuomone. Moterys renkasi anksčiau vyriškomis vadintas profesijas.
Psichologų nuomone, policijos darbas – ne tik fiziniai veiksmai. Policija pirmiausia turi imtis prevencijos. O tai moterys gali sugebėti geriau negu vyrai.
Šį kartą tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kolektyvą papildžiusių ir prisiekusių vienuolikos pareigūnų buvo šešios moterys.
Prisiekusiuosius sveikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas, kapelionas, Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas Petras Baniulis. Dvasininkas sakė: „Priesaikos ritualas yra šventas ir iškilmingas aktas. Visais laikais laikytis priesaikos buvo šventa pareiga, o ją sulaužyti – didelis nusikaltimas. Dabar priesaika taip pat nepraranda savo reikšmės, ji yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo aktas. Juk beveik visi esame davę priesaiką – kas prie altoriaus, kas kario, kas policininko.
Priesaika suprantama kaip asmens iškilmingas ir tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdyti. Taigi priesaika, kurią jūs priimate, yra garantas, kad jūs dėsite visas jėgas, užtikrindami visuomenėje žmogiškąsias savybes bei vertybes – laisvę, ištikimybę, tiesą, teisingumą, patikimumą, sąžiningumą, garbę, dorovę, lojalumą. Tepadeda jums Dievas!“
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
