Susisiekus su moterimi, ji pasakojo žinanti, kaip toks svečias įslinko į namus ir visai neišsigandusi, galiausiai atsargiai paleidusi jį kieme.
Netikėtas svečias nustebino
Tik jį išvydusi ne iškart suprato, kad viduryje kambario – tikrai nemažas žaltys.
„Buvau atidariusi terasos duris į lauką ir nenusileidusi tinklo. Ir kažkuriuo metu jis įšliaužė. Nežinau, kur jis buvo pasislėpęs – pamačiau tik po dviejų valandų.
Ruošiausi daryti kavą ir, nežinau, turbūt buvo kažkoks instinktas atsisukti į tą pusę. Galvoju, iš kur ta juoda virvė atsirado? Dar kartą atsisukau, pasižiūrėjau – na nesuprantu, iš kur ta virvė? Nueinu pažiūrėti, o ten – žalčiukas.
Neišsigandau, jokios baimės nejutau, tik nemėgstu tokių gyvių imti į rankas – nei vorų, nei gyvačių“, – pasakojo Kauno rajone įsikūrusi moteris.
Jadvyga paprašė, kad ateitų kaimynė, dar nufotografavo šį neįprastą svečią, tačiau kitų pagalbos nebeprireikė – žalčiui pradėjus judėti, atsargiai išnešė jį į lauką:
„Padarius porą nuotraukų jis pradėjo šliaužti. Kad nepasislėptų, šluostelę užmečiau, išnešiau į kiemą ir paleidau, po akmenimis palindo.
Ar dabar ten yra – nežinau. Neerzinu, nelandžioju, netikrinu. Sūnus tą pačią dieną žolę pjovė, paprašiau, kad toje vietoje labai atsargiai pjautų, kad neišgąsdintų žalčiuko, tad jis paliko per tris ar keturis sprindžius ten nepjautą žolę.“
Žalčių kaimynystės nesibaimina
Moters pasakoja, kad žalčiai gyvena ne tik pas ją vieną, bet ir pas kaimynus, nes čia, Karmėlavoje, visai netoliese yra miškas.
Užsukusio netikėto svečio nuotrauką Jadvyga nusiuntė ir draugams, iš kurių sulaukė įvairių reakcijų, tačiau pati sako – jau geriau kieme gyvens žalčiai, o ne kenkėjai.
„Draugams nusiuntus nuotraukas visi stebėjosi, buvo tarsi šoke, kad būtų pradėję klykti, išsigąstų, nežinotų, ką daryti.
Žinote, pas mus yra visokių kenkėjų soduose – kurklių, šliužų, sraigių. Man geriau tūkstantis žalčių kieme nei visi šie sodo kenkėjai“, – sakė ji.
