Viskas prasidėjo dar tada, kai nėštumo metu vyro mama, mano anyta, ėmė daug kalbėti ir aiškinti apie vaiko gimimą – ji net neprašyta patarinėjo, kokias sauskelnes pirkti, kokių drabužėlių reikės. Atrodė, kad ji apsėsta kūdikio gimimo.
Vis tik raminau save, kad tai normalu, nes mažylis tikrai labai laukiamas šeimoje.
Bet štai kai gimė berniukas, viskas dar labiau pasikeitė – ji net neleidžia man prieiti prie kūdikio. Aš pažindau, o ji ima jį panešioti ant rankų. Sakau, kad eisiu maudyti, ji jau pila vandenį į vonelę. Kol vyras dirba, ruošiuosi su juo eiti į lauką, o ji jau, matau, aunasi batus ir ruošiasi eiti.
Padėkite man
Aš suprantu, kad gal čia pagalba, gal ji tikrai nori būti gera ir padeda mums, tačiau mama esu aš! Aš pagimdžiau, aš noriu jį žindyti, maudyti ir vežioti po parką.
Nesuprantu, kodėl ji taip kišasi? Sakiau vyrui, verkdama prašiau, kad greičiau išvažiuotume iš anytos namų, bet jis aiškina, kad mama tiesiog nori padėti.
Man visa tai atrodo į kažkokią nepaaiškinamą ligą, kurios įkaitais tapome su sūneliu.
Prašau, patarkite, kaip man reikėtų elgtis ir kaip gražiai, nesusigadinant santykių, atitraukti ją nuo mūsų šeimos?
Autorius: skaitytoja Kristina
