REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
20
Sniegas (nuotr. SCANPIX)

Sausio mėnuo – vienas šalčiausių žiemos mėnesių. Pastaraisiais metais jis buvo įvairus. Kartais stipriai pašaldavo, o kartais šaltuko trūko. Šių metų sausis išsiskiria didesniu kritulių kiekiu.

20

Sausio mėnuo – vienas šalčiausių žiemos mėnesių. Pastaraisiais metais jis buvo įvairus. Kartais stipriai pašaldavo, o kartais šaltuko trūko. Šių metų sausis išsiskiria didesniu kritulių kiekiu.

REKLAMA

Šiemet oro temperatūra numatoma artima normai, o kritulių kiekis iki 15 % didesnis nei įprastai. (norma: -3,2 °C ir 51 mm). 

Pernai sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,1 laipsnio pajūryje iki -2,8 laipsnių rytiniuose šalies rajonuose (1–2 laipsniai aukštesnė už standartinę klimato normą). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 4-9 laipsnių. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -11-17 °C, pajūryje iki -9-10 °C.

Ankstesnių metų sausiai buvo vėsesni

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2015 metų sausio vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų buvo -5-9 °C, pajūryje -3-5 °C (3–5 °C žemesnė už 1981–2010 m. klimato normą).

REKLAMA
REKLAMA

Žemiausia oro temperatūra pirmąjį dešimtadienį daugelyje rajonų nukrito iki -20-24 °C, vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose – iki -17-19 °C, kai kuriuose centriniuose ir šiauriniuose rajonuose – iki -26-28 °C. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį pakilo iki 6–8 °C. 

REKLAMA

„2015 metų sausis nebuvo labai vėsesnis nei būna įprastai, tik kelios dienos šaltos buvo, ar šalta savaitė, praktiškai kasmet taip būna, nereiktų labai stebėtis, neaišku tik kada ji bus”, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.

2016 metų sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų buvo -6-9 °C, pajūryje -4-5 °C (3–5 °C žemesnė už 1981–2010 m. klimato normą). Žemiausia oro temperatūra pirmąjį dešimtadienį daugelyje rajonų nukrito iki -20-24 °C, vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose – iki -17-19 °C, kai kuriuose centriniuose ir šiauriniuose rajonuose – iki -26-28 °C. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį pakilo iki 6–8 °C.

REKLAMA
REKLAMA

Krituliai pastaraisiais metai nenustebino

Didesnėje šalies dalyje per 2015 metų sausio mėnesį kritulių iškrito 35–50 mm (beveik norma), kai kuriuose vakariniuose rajonuose 55–92 mm (iki 130 % normos), vietomis pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose 23–30 mm (60–70 % normos). Didžioji dalis kritulių iškrito trečiąjį dešimtadienį.

2016 metų sausio pradžioje beveik visur, išskyrus pajūrį ir pietvakarinius šalies rajonus, sniego dangos storis buvo 2–9 cm. Antrojo dešimtadienio pabaigoje sniego dangos storis daugelyje rajonų siekė 10–20 cm, pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose 1–9 cm, Skuodo apylinkėse – 34 cm. Trečiąjį dešimtadienį, atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo – daugelyje šalies rajonų sniego nebeliko sausio 28 d., rytiniuose šalies rajonuose – sausio 30 d. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekstremalūs sausio orai

Žemiausia oro temperatūra Lietuvoje buvo užfiksuota sausio 17 dieną Varėnoje 1940 metais, tuomet stingdė 40,5 laipsnių šaltis.  

Aukščiausia sausio oro temperatūra buvo užfiksuota 2007 metais Lazdijuose, ten termometro stulpelis pakilo iki +12,6 laipsnių. Tai buvo dar visai neseniai. 

1970 metų sausio 30 – 31 dienomis speigas sukaustė beveik visą šalį, jis buvo užregistruotas 34 stotyse, o Utenoje temperatūra nukrito iki -38,0 laipsnių. Šaltas sausis Lietuvą aplankė ir 1987 metais, jo pradžioje temperatūra nukrito iki -35,0 laipsnių.

1956 metais sausio 21 dieną Klaipėdoje vėjo greitis pasiekė 34 m/s.

1993 metais sausio 14 dieną Laukuvoje vėjo greitis siekė 35 m/s, Nidoje - 36 m/s (prie jūros).

2000 metais sausio 8 – 9 dienomis siautė uraganas Ervinas, vėjo greitis pajūryje sustiprėjo iki 32 m/s. Stiprūs vėjai ir jų keliamos bangos jūroje tąkart pridarė nemažai žalos: suniokotos kopos, apgadintas Palangos tiltas, išvartyta daug medžių, be elektros liko apie 230 tūkst. vartotojų.

REKLAMA

1979 metų sausio 30 – 31 dienomis Nidoje po smarkaus snygio sniego storis padidėjo 20 cm (nuo 46 cm iki 66 cm).

1970 metų sausio 3 dieną Kretingoje smarkaus snygio metu iškrito 25,9 mm kritulių.

2009 metų sausio 3 - 4 dienomis Kaune užfiksuotas smarkus snygis, per 25 val. iškrito 38 mm kritulių, sniego dangos storis siekė 45 cm.

1982 metų sausio 6 - 7 dienomis pūga sukėlė šalies masto nelaimę, ji apėmė daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos. Vėjo greitis Nidoje, Ukmergėje, Jurbarke siekė daugiau nei 20 m/s. Ukmergėje pūga tęsėsi 30 val. 30 min.;

Buvo visiškai paralyžiuotas bet koks eismas, nuplėšyti namų stogai, elektros laidai. Temperatūra krito žemai - iki 16-18 laipsnių šalčio, be to smarkiai sningant sniego danga padidėjo 30-40 cm. Ši katastrofiška pūga pareikalavo aukų - skubėdama pas gimdyvę Šilutės rajone žuvo felčerė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų