Palucką nuvylė rinkimų rezultatai: atskleidžia, su kuo jungtųsi į koaliciją

„Pirmojo turo rezultatai – turėjome šiek tiek aukštesnius lūkesčius, tą reikia pripažinti. Tačiau džiaugiamės, kad antrajame ture turime 12 vienmandatininkų ir esame pasiryžę ir pasiruošę labai rimtai pakovoti

Galbūt daugeliui rinkimai baigėsi po antrojo turo, mums – tikrai ne, turime 12 galimybių pagerinti rezultatus ir jomis pasinaudosime“ – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Paluckas.

Socialdemokratai rinkimuose liko ketvirtoje vietoje, sulaukę 9,26 proc. rinkėjų palaikymo ir daugiamandatėje apygardoje užsitikrinę 8 mandatus.

Dar 12 kandidatų vienmandatėse apygardose, įskaitant patį pirmininką G. Palucką, pateko į antrąjį turą. Prieš ketverius metus socialdemokratai užsitikrino 17 mandatų Seime.

„Mūsų prievolė yra jungtis prie centro-kairės koalicijos“

Socialdemokratų vedlys atskleidė, kurią pusę ketina palaikyti. Pasak jo, jų partijos prievolė yra jungtis prie centro-kairės koalicijos.

„Mūsų socialdemokratų kairiosios partijos prievolė yra arba formuoti, arba jungtis prie centro-kairės koalicijos. Daugelis, nežinau, dėl kokių priežasčių samprotauja, kad mes galėtume jungtis su konservatoriais, tačiau tokių prielaidų ir tokių aplinkybių šiandien tikrai nematau“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Paluckas.

Jis teigė, kad pirmadienį tarsis, ką socialdemokratai palaikys antrame ture, tačiau jis užsiminė, kad tai greičiausiai bus centro-kairės kandidatai.

„Mes apie tai šnekėsime šiandien valdybos posėdyje. Apsispręsime, kokiu būdu tai darysime. Tai būtų natūralu, jei socialdemokratai remtų centro-kairės kandidatus vienmandatėse antrose turuose.

Partija tikisi sulaukti paramos iš centro-kairės partijų, tai yra iš tų, kurios save identifikuoja kaip centro kairės. Ramūnas Karbauskis yra pažadėjęs paramą, tai reikia ja pasinaudoti. Lygiai taip pat darbiečių ir kitų kurie mato save centro-kairėje, nepaisant to, kad nepraėjo 5 proc. ribos“, – teigė G. Paluckas.

Sulaukė skambučių iš kitų partijų

G. Paluckas kalbėjo, kad jau sulaukė pirmųjų skambučių dėl galimos koalicijos, tačiau rimtesnes derybas žada vykdyti tik po antrojo rinkimų turo po dviejų savaičių.

„Tokių kontaktų ar skambučių tikrai buvo vakar ir šiandien, tačiau rimti pokalbiai, ką galima daryti, matyt, nusikels po antrojo turo“, – teigė G. Paluckas.

Socialdemokratų vedlys pripažino, jog partija nesitikėjo tokio sėkmingo Laisvės ir Darbo partijų pasirodymo.

„Nustebino Laisvės partijos pasirodymas – sveikinu kolegas, iš tikrųjų, peržengė, matyt, daugelio, net savo pačių lūkesčius. Taip pat nustebino, aišku, ir Darbo partijos pasirodymas, nes jeigu jau atvirai, mes lygiai taip pat tokio pasirodymo nesitikėjome“, – sakė G. Paluckas.

Pasiteiravus, kokias klaidas mato, ar neketina trauktis, jis tai atmetė: „Apie pasitraukimą negali būti nė kalbos, mes turime 12 antrų turų. {...} Svarstysime, kuriuos ir kur kandidatus paremti antrame ture.“

Nepavyko suburti rinkėjų miestuose

Socialdemokratų vadovas sako, kad ne tokį sėkmingą socialdemokratų pasirodymą iš esmės lėmė tai, kad pagrindiniai rinkėjai „pasislinko į tam tikrus rinkėjų segmentus, kurie mažiau koncentruojasi regionų centruose ir periferijoje, bet didmiesčiuose partija neužsitikrino pakankamo elektorato.

„Mūsų didžioji problema vis dar išlieka – didžiuosiuose miestuose plačios kairiųjų rinkėjų bazės socialdemokratai vis dar neturi. Ir tai reikės spręsti. Kitaip tariant, mes matome dominuojančias dešiniąsias partijas, o kairysis rinkėjas turi rinktis tarp mažiau ar daugiau dešiniųjų kandidatų. Čia yra užduotys ateinančiam laikotarpiui“, – tvirtino jis.

Politikas taip pat įsitikinęs, kad dalį socialdemokratų rinkėjų nuviliojo ir 3 proc. surinkusi, bet į Seimą nepatekusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Nepaisant to, G. Paluckas sako, kad susijungimas su daugiau nei prieš dvejus metus atskilusia partijos atšaka nesvarstomas.

„Turint galvoje atsinaujinusius socialdemokratus, mūsų išgrynintą tapatybę, nematau tų perspektyvų tų partijų jungimosi. Jeigu vienas ar kitas asmuo norės grįžti į partiją, tai jie tai, matyt, padarys nustatyta tvarka“, – kalbėjo G. Paluckas.

Suskaičiuota: konservatoriai gavo 23 mandatus, valstiečiai – 16 pagal sąrašą

Iš 1989 apylinkių rezultatus jau suskaičiavo 1988 apylinkės, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Iš viso apygardų yra 71, duomenys pateikiami jau iš 71 apygardos.

Partijos daugiamandatėje apygardoje kovoja dėl 70 vietų Seime. Dar 71 parlamentaras bus išrinktas vienmandatėse, kur iš pirmo turo į Seimą jau pateko du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič bei konservatorių iškelta Ingrida Šimonytė. Iš viso Seime yra 141 parlamentaras.

Pirmoje vietoje visą sekmadienio vakarą tvirtai stovėjusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partiją kiek po vidurnakčio iš pozicijos išstūmė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Kol dar laukiama paskutinių apylinkių duomenų, konservatoriai stabiliai laikosi pirmoje vietoje, surinkę 24,8 proc. balsų ir gaunantys 23 mandatus Seime.

 

Pirmumo balsai:

INGRIDA ŠIMONYTĖ  

GABRIELIUS LANDSBERGIS    

RADVILĖ MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ 

AGNĖ BILOTAITĖ  

LAURYNAS KASČIŪNAS    

ARVYDAS ANUŠAUSKAS    

PAULIUS SAUDARGAS    

ŽYGIMANTAS PAVILIONIS    

MYKOLAS MAJAUSKAS 

MONIKA NAVICKIENĖ    

JURGIS RAZMA    

AUDRONIUS AŽUBALIS    

LAIMA LIUCIJA ANDRIKIENĖ   

DAINIUS KREIVYS    

JURGITA ŠIUGŽDINIENĖ    

VYTAUTAS JUOZAPAITIS   

VYTAUTAS KERNAGIS    

GINTARĖ SKAISTĖ    

ARŪNAS VALINSKAS    

MATAS MALDEIKIS    

KĘSTUTIS MASIULIS    

PAULĖ KUZMICKIENĖ   

MINDAUGAS LINGĖ

Rinkimų laidą ir rezultatų aptarimus žiūrėkite:

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (17,5 proc.) – 16 mandatų.

Pirmumo balsai:

SAULIUS SKVERNELIS    

RAMŪNAS KARBAUSKIS   

AURELIJUS VERYGA    

AGNĖ ŠIRINSKIENĖ    

 TOMAS TOMILINAS    

RIMA BAŠKIENĖ    

AUŠRINĖ NORKIENĖ   

LINAS KUKURAITIS    

KĘSTUTIS MAŽEIKA    

VALIUS ĄŽUOLAS   

GIEDRIUS SURPLYS    

ALGIRDAS STONČAITIS    

EUGENIJUS JOVAIŠA    

DAINIUS GAIŽAUSKAS    

LUKAS SAVICKAS    

RŪTA MILIŪTĖ

Darbo partija treti – 9,47 proc. – 9 mandatai.

Pirmumo balsai:

ANTANAS GUOGA    

VIGILIJUS JUKNA    

MINDAUGAS PUIDOKAS

ANDRIUS MAZURONIS   

IEVA KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ    

VALENTINAS BUKAUSKAS  

VYTAUTAS GAPŠYS 

VIKTORAS FIODOROVAS 

VAIDA GIRAITYTĖ

Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc. ir 8 mandatai.

Pirmumo balsai:    

GINTAUTAS PALUCKAS  

RASA BUDBERGYTĖ    

JULIUS SABATAUSKAS    

ALGIRDAS SYSAS  

LINAS JONAUSKAS  

VILIJA TARGAMADZĖ  

ORINTA LEIPUTĖ    

DOVILĖ ŠAKALIENĖ

Laisvės partija su 9,02 proc. – 8 mandatai.

Pirmumo balsai:

AUŠRINĖ ARMONAITĖ 

MORGANA DANIELĖ  

TOMAS VYTAUTAS RASKEVIČIUS  

VYTAUTAS MITALAS 

MONIKA OŠMIANSKIENĖ    

EVELINA DOBROVOLSKA    

ARTŪRAS ŽUKAUSKAS  

KASPARAS ADOMAITIS

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis su 6,78 proc. – 6 mandatai.

Pirmumo balsai:

VIKTORIJA ČMILYTĖ-NIELSEN 

EUGENIJUS GENTVILAS  

VIKTORAS PRANCKIETIS  

VIRGILIJUS ALEKNA  

SIMONAS GENTVILAS 

 KĘSTUTIS GLAVECKAS

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga surinko 4,83 proc. – 0 mandatų.

Į Seimą iš daugiamandatės apygardos nepatenka: 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Centro partija - tautininkai, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partija, „Drąsos kelias“ politinė partija, partija LIETUVA – VISŲ, Krikščionių sąjunga, KARTŲ SOLIDARUMO SĄJUNGA - SANTALKA LIETUVAI, Lietuvos liaudies partija.