Pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva yra 44 vietoje iš 142 pasaulio šalių. Lietuva iš 47 vietos pakilo į 44. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys, prasčiausiai – makroekonominė bei institucinė aplinka.
Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, šiemet pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.
2011–2012 m. valstybių konkurencingumo ataskaitoje Lietuva gerai vertinama pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (8 vieta), judriojo ryšio abonentų ir turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičių (atitinkamai – 11 ir 12), moterų užimtumą (20), ŽIV/AIDS ligų prevenciją (21), interneto spartą (27), geležinkelių infrastruktūros kokybę (25), galimybę naudotis internetu mokyklose (27), kelių kokybę (32), mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą (31) ir kūdikių mirtingumo rodiklį (32).
Lietuva prastai vertinama pagal apmokestinimo mastą ir poveikį (124), valstybės biudžeto subalansavimą (123), valdžios reguliavimo naštą (111), rinkos dydį (108), valdžios sektoriaus išlaidavimą (104), oro transporto infrastruktūros kokybę (109), paskolų prieinamumą (114), antimonopolinės politikos veiksmingumą (111), protų nutekėjimą (117), visuomenės pasitikėjimą politikais (110), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktiką (107), klasterių išvystymo lygį (114), oro linijų keleivių vietų, tenkančių vienam kilometrui, skaičių (104), rizikos kapitalo prieinamumą (101), valdžios sektoriaus apsirūpinimą pažangiomis technologijomis (96).
Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką.
2011 m. konkurencingumo tyrimo duomenimis, trečius metus lydere pagal BKI išlieka Šveicarija, 2009 m. aplenkusi daug metų pirmavusią JAV, kuri 2011 m. buvo penkta.
Konkurencingumo tyrimą atlieka Pasaulio ekonomikos forumas. Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų.
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2011 m. pirmą vietą užėmė Singapūras, aplenkęs 2010 m. šioje srityje pirmavusį Honkongą (2011 m. – antras), trečią – Šveicarija. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo iš 52 į 49, Latvija – nukrito iš 71 į 66 vietą. Estija, kasmet kilusi, 2011 m. smuktelėjo dviem pakopomis žemyn ir užėmė 27 vietą. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros (43 vieta 2011 m. ir 2010 m.) ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys (46 – 2011 m. ir 52 – 2010 m.), prasčiausiai – makroekonominė (73 – 2011 m. ir 71 – 2010 m.) bei institucinė aplinka (62 – 2011 m. ir 60 – 2010 m.).
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmavo Singapūras, antroji buvo Šveicarija, aplenkusi Honkongą, kuris liko ketvirtas, trečioji – JAV. Lietuva pakilo vienu laipteliu – iš 49 į 48, o Latvija – devyniais – iš 63 į 54 vietą. Nors ir smuktelėjusi dviem pakopomis, Estija lenkia kitas Baltijos šalis (36 vieta). Kaip ir praėjusiais metais, gerai vertinama Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis – 26 vieta (2010 m. – 25) ir technologinė parengtis – 34 vieta (2010 m. – 33). Prasčiausiai vertinama Lietuvos finansų rinkos plėtra – 89 vieta (kaip ir 2010 m.) – ir rinkos dydis – 79 vieta (2010 m. – 77).
Pagal inovacijų ir verslo lankstumą 2010 m. pirmavusi Japonija liko trečia, lyderės pozicijas užleisdama Šveicarijai, antroji buvo Švedija. Daug metų lyderiavusi JAV 2010 m. užėmė ketvirtą, o 2011 metais – šeštą vietą. Lietuva pagal šį subindeksą iš 48 vietos nusileido į 50 vietą. Latvija pakilo trylika laiptelių ir užėmė 64 vietą (2010 m. – 77), Estija – pakilo aštuoniais ir yra 37 vietoje.
