Pasak Linos, viena iš didžiausių klaidų yra braškių sodinimas pavėsyje. Tokiu atveju, jei užklumpa lietingos vasaros dienos, greičiau įsimeta puviniai. Na, o jeigu jų pavyksta išvengti, braškės nebūna tokios saldžios, kaip auginamos saulėje. Taip pat svarbus ir daigų pasodinimo gylis – derlius nebus toks gausus, jeigu uogos bus sodinamos per giliai.
Kita klaida – nepasirūpinimas braškėmis po sezono. „Braškėmis reikia rūpintis ne tik pačiu sezono metu, bet ir prieš jį bei po jo. Iš tikrųjų šiais metais daug kas turi neišžiemojusių braškių.
Reikia rūpintis, kad žemė, kurioje auga braškės, būtų gerai pamaitinta, kad neįsiveistų tokios piktžolės kaip garšvos. Viso šiltojo sezono metu būtina prižiūrėti braškes, kad jos žiemotų saugiai”, – pasakoja Lina.
Aukso viduriukas tarp saulės ir drėgmės
Kad uogos būtų saldesnės, didelis kiekis saulės yra būtinas, tačiau taip pat svarbu užtikrinti ir drėgmę. Jeigu lietaus nedaug, reikia išlaviruoti tarp gero kiekio drėgmės ir saulės šviesos. Tokiu atveju daug kas galvoja apie kapiliarinės laistymo sistemos ištiesimą.
Svarbi ir piktžolių problema. Nors braškės nėra labai įnoringos, aršios piktžolės, pvz., garšvos, gali būti sunkiai sunaikinamos. Tai žinodami, kai kurie braškių augintojai uždengia augalus specialia plėvele, kad galėtų lengviau kovoti su vienmetėmis piktžolėmis.
Pasak „Geltono karučio” organizatorės, vienas iš geriausių būdų išspręsti drėgmės ir piktžolių problemą yra mulčiavimas:
„Tie, kurie mulčiuoja, turi gana švarias uogas, drėgmė sulaikoma geriau, nes per mulčio barjerą drėgmė ne taip greitai išgaruoja, ir net labai saulėtą dieną po storu mulčio sluoksniu mes galime rasti drėgmę. Taip ir vandens sutaupysime, ir braškės bus laimingesnės.”
Įvairesnės veislės – gausesnis derlius
Braškių pardavėjai bei ūkininkai greičiausiai sakys, kad ankstyvosios braškės yra geriausios, nes jos atneša geriausią pelną. Tačiau visiems, auginantiems braškes savo sode, reikia pagalvoti ir apie vėlyvąsias, kad derliaus būtų kuo ilgiau. Puikus sprendimas yra remontatinės braškės, duodančios derlių du kartus per sezoną – taip galėsite gauti derliaus ilgesnį laiką.
Patarimas, kuriuo pasidalino tinklaraštininkė – kelių veislių auginimas. Taip galima tikėtis daugiau uogų, taip pat suprasti, kaip auga skirtingi kerai ir kokios uogos jums bus skaniausios:
„Puikiai žinome, kad vasaros pradžia yra neprognozuojama – kartais ji būna labai saulėta, o kartais labai lietinga. Nemažai priklauso nuo oro sąlygų. Tai jeigu ankstyvoms braškėms oras nebus toks malonus, galbūt vėlyvosios braškės nudžiugins derliumi. Dėl to siūlyčiau turėti kelių veislių braškių.”
Geriausia mokytoja yra patirtis
Net ir žinant tiek informacijos apie braškes, pradedantiesiems gali kilti abejonių, ar jiems pavyks užauginti sultingas ir saldžias vasaros uogas. Tokiems žmonėms Lina turi patį paprasčiausią patarimą: tiesiog pradėti. Tai gali atrodyti kaip keistas patarimas, tačiau braškės yra pakankamai atlaidžios ir nesunkiai auga:
„Net apleistose sodybose galime matyti, kad raudonuoja braškės, jeigu anksčiau ten buvo braškynas, kad ir neprižiūrėtas.”
Šios uogos nėra ilgaamžės, kas 2–3 metus reikėtų atnaujinti kerus, o kartais ir auginti naujus daigus. Kaip ir su kitomis uogomis ar augalais, patirties gausite, kai patys auginsite ir mokysitės iš savo klaidų bei pergalių. Jeigu kažkas nepasiseks, galite bandyti iš naujo ir kitais metais:
„Jeigu braškes seksis auginti, pamatysite, kad norėsite jų dar ir dar. Jeigu kažkas nelabai pavyks vienoje vietoje, kad pavyks kitoje. Žodžiu geriausia pradėti ir eksperimentuoti.”
