Kinijos mokslininkai atkreipė dėmesį į junginį 6PPD-Q ir galimą jo sąveiką su procesais, būdingais Alzheimerio ligai. Tyrimas parodė, kaip ši medžiaga teoriškai galėtų veikti su uždegimu, oksidaciniu stresu ir nervinių ląstelių veikla susijusius baltymus. Tačiau žmonių sergamumas ar kasdienė jų patiriama tarša šiame darbe nebuvo tiriami.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Medžiaga saugo padangas nuo senėjimo
6PPD yra padangų gumos priedas, padedantis apsaugoti ją nuo ozono poveikio, trūkinėjimo ir greito senėjimo. Šiai medžiagai reaguojant su ozonu susidaro 6PPD-chinonas, trumpiau vadinamas 6PPD-Q.
Padangoms dylant jis kartu su smulkiomis dalelėmis patenka ant kelių, į dulkes, dirvožemį ir lietaus nuotekas. 6PPD-Q jau aptiktas ne tik aplinkoje, bet ir žmonių biologiniuose mėginiuose. Viename tyrime 6PPD ir 6PPD-Q buvo rasti dalyje iš 150 tirtų šlapimo mėginių.
Iki šiol geriausiai žinomas šio junginio poveikis vandens gyvūnams. Kai kurioms žuvų rūšims net mažos jo koncentracijos gali būti labai pavojingos.
Tyrimas atliktas kompiuteriniais metodais
Žurnale „Open Medicine“ paskelbto darbo autoriai nesekė žmonių sveikatos ir nevertino, kiek padangų dulkių jie įkvepia. Mokslininkai pasitelkė biologinių duomenų bazes, Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenų audinių duomenis, mašininį mokymąsi ir molekulių sąveikos modeliavimą.
Analizė parodė 92 galimus molekulinius taikinius, siejamus ir su 6PPD-Q, ir su Alzheimerio ligos biologiniais procesais. Iš jų tyrėjai išskyrė 23 svarbesnius baltymus bei genus.
Kompiuteriniai modeliai leido numatyti, kad 6PPD-Q galėtų sąveikauti su baltymais, susijusiais su uždegimu, ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso ir nervinių signalų perdavimu. Šie procesai svarbūs tiriant neurodegeneracines ligas, tačiau numatoma molekulių sąveika dar nereiškia, kad ji tokiu pat būdu vyksta žmogaus smegenyse.
Ankstesni tyrimai poveikį parodė pelėms
Papildomų klausimų kelia ir ankstesni bandymai su gyvūnais. 2025 metais paskelbtas tyrimas parodė, kad ilgalaikis 6PPD-Q poveikis pelėms sukėlė nervų sistemos pažeidimų, uždegiminių pokyčių ir pablogino jų elgesio testų rezultatus.
Vis dėlto laboratorijoje naudojamos dozės ir poveikio būdas skiriasi nuo kasdienės žmogaus patiriamos taršos. Norint įvertinti realią riziką, dar reikės nustatyti, kiek šios medžiagos patenka į organizmą, kaip ilgai ji jame išlieka ir kokios koncentracijos galėtų pakenkti smegenims.
Tam reikės tyrimų su ląstelėmis ir žmogaus audiniais, taip pat ilgalaikių epidemiologinių duomenų, kuriuose žmonių sveikata būtų lyginama su išmatuotu 6PPD-Q poveikiu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
