Kaip rodo naujausi žurnalo „Reitingai“ duomenys, Kaune yra kelios mokyklos, kurios savo pasiekimais gali būti pavyzdžiu ne tik mieste, bet ir visoje šalyje.
Naujausiame leidinio numeryje pateikta Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) atlikto tyrimo analizė. Nebe pirmus metus tarp lyderiaujančių švietimo ir ugdymo įstaigų visos Lietuvos mastu čia minima būtent Panemunės pradinė mokykla. Ji patenka vos tarp 4 šalies mokyklų, kuriose aukščiausiu 4 lygiu įvertinta ne vien vadyba, bet sykiu ir ugdymo procesas bei asmenybės augimas.
Svarbus dialogas su tėvais
NMVA išskyrė ir dar kelias miesto įstaigas. Viena jų – Kauno Petrašiūnų progimnazija. Anot ekspertų, ji pasižymi puikiais vadybos ir ugdymo rezultatais. Tuo metu „Saulės“ gimnazija greta aukščiausiu lygiu įvertinto vadybinio darbo tokių pat rodiklių pasiekė ir asmenybės augimo srityje. Tokių mokyklų mūsų šalyje tėra 15.
Įžvelgia grėsmių
Iš viso per 2009-2016 metus NMVA atliko apie 500, tai yra maždaug 40 proc. visų Lietuvos mokyklų vertinimą. Kiekvienoje jų buvo atsižvelgta į 70 skirtingų rodiklių. Vos 21 įstaiga už pavyzdinę vadybą pelnė aukščiausią įvertinimą. Tai reiškia, kad veikla vykdoma veiksmingai, išskirtinai, kryptingai ir tuo pačiu savitai bei kūrybiškai. Greta pateikiama išvada, jog tokią praktiką verta plačiau skleisti už mokyklos ribų.
„Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas savo įžvalgose pastebi, kad šalies mokyklose stinga stiprių vadovų ir ilgainiui tas trūkumas tik didės, kaip šiuo metu daug kur stokojama gerų mokytojų. Maža to, autorius išryškino kitą įsigalėjusią Lietuvos švietimo sistemos ydą: „Absoliuti dauguma šalies mokyklų nenori mokytis viena iš kitos. Jos yra labai uždaros, vyrauja individualizmas.“
Čia G. Sarafinas vadovaujasi ne vien oficialiais statistikos rodikliais, bet ir asmenine patirtimi, mat „Reitingų“ žurnalistai patys yra aplankę jau per 200 Lietuvos mokyklų.
Išskyrė Škotijos pavyzdį
Tuo metu Kauno Panemunės pradinės mokyklos vadovė pripažino pati ieškojusi pažangaus darbo pavyzdžių svetur, lankydamasi skirtingų valstybių mokyklose. Didžiausią įspūdį pašnekovei paliko Škotijos mokyklos. Daug ką ji pritaikė diegdama analogijas savo darbe – nuo šiuolaikiškų mokyklos erdvių iki darbo su žmogiškaisiais ištekliais. Čia ji vardija ne vien savo pašaukimu išsiskiriančius mokytojus, bet ir atsidavusius auklėtinių tėvus.
Išskyrė gerus pavyzdžius
G. Sarafinas pastebi, kad „šiuo metu Lietuvos mokyklose didžiausias mados klyksmas – individualios mokinio pažangos stebėjimas“. Vis dėlto autorius čia pat pripažįsta, jog bemaž visos šalies mokyklos skelbiasi tai darančios, tačiau absoliučioje daugumoje tai tėra butaforija.
