Kai kurie žingsnius rinko ekstremaliai, pavyzdžiui, ėjo pėsčiomis iš Vilniaus į Panevėžį pusantro šimto kilometrų. Ėjimo mėgėjai ragina kuo daugiau pėsčiomis vaikščioti visus, ir sako, kad toks sportas sveikas ne tik kūnui, bet yra ir puikus antidepresantas.
Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi trečius metus iš eilės Prezidentūros organizuoto Nacionalinio judumo iššūkio rezultatais.
„Jau tapo gražia tradicija, kad rugsėjo pradžioje kviečiu visus aktyviai judėti ir taip prisidėti prie žalios Lietuvos puoselėjimo“, – sakė G. Nausėda.
Vidūno progimnazijasurinko 261 mln. žingsnių
Iššūkyje varžėsi visi Lietuvos miestai. Taip pat miesteliai, įmonės, daugelis mokyklų ir universitetai. Iš viso 110 tūkst. žmonių, o speciali programėlė fiksavo, kiek žingsnių nueidavo miestams ar bendrovėms priklausantys žmonės.
„Pasakysiu taip, nors ir sniegas šiandien snigs – Vidūnas žingsnius vis tiek rinks. O sekėsi gerai, labai džiaugiuosi su mokytojų kolektyvu, kad užkūrėm tokį reikalą“, – prisidėjusi prieš iššūkio džiaugėsi Vilniaus Vydūno gimnazijos mokytoja.
Iš aukštųjų mokyklų aktyviausia buvo Vilniaus universiteto bendruomenė, surinkusi beveik pusę milijonų žingsnių.
Vilniaus universiteto prorektorė sako, kad daugelis bendruomenės narių savaitgaliais per dieną nueidavo 20-25 kilometrus. O esą daugiau judėti ir jungtis prie iššūkio motyvavo sėdimas darbas
„Universitete didžiąją laiko dalį mes sėdime prie kompiuterių, ruošdamiesi paskaitom, kas nedirba su studentais, taip pat sėdimas darbas. Tai – judėjimas, bendravimas vienų su kitais“, – teigė VU prorektorė Vilmantė Pakalniškienė.
„Penki kontinentai“ leidosi į ekstremalų žygį
Nueitų žingsnių skaičiumi varžėsi ir įmonės. Štai kai kurie rinkosi ir ekstremalius žygius. Taip padarė įmonės „Penki kontinentai“ darbuotojai.
Per tris dienas įmonės darbuotojai įveikė 150 kilometrų ir nuėjo iš Vilniaus į Panevėžį.
Miestų iššūkyje triumfavo Vilnius. Prisijungę vilniečiai nuėjo daugiau nei pusantro milijardo žingsnių. O pati Vilniaus komandos atstovė sako, kad ėjimas pėsčiomis ir kuo daugiau žingsnių per dieną per daugelį metų jai tapo rutina ir malonumu.
„Aš daugiausiai vaikščiojau į darbą ir iš, nes aš gyvenu 10 km nuo darbo, tai puiki galimybė prasieiti. O iš tikro vaikščiojimas turi tokį vieną teigiamą šalutinį poveikį – jis yra puikus antidepresantas“, – teigė vilnietė Vaida.
TV3 žinių kalbinti lietuviai teigė, kad dažnas yra užsibrėžęs tikslą per dieną nueiti bent 10 tūkst. žingsnių, o kai kurie ir dvigubai daugiau.
„Kasdien aš asmeniškai vaikštau po 15 tūkst. žingsnių, ryte, vakare, tik judėt!“, – sakė Nerijus iš Šiaulių.
„Minimumas yra 20 tūkst. žingsnių į dieną, o daugiausia turbūt buvo 46 tūkst. per dieną. Mes su draugu dar mėgstam eiti pajūriu ir šiukšles rinkti“, – pasakojo Tatjana iš Juodkrantės.
Programėle naudojasi 600 tūkst. lietuvių
Žingsnius skaičiuojančios ėjimo programėlės „Walk15“ įkūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė sako, kad programėle naudojasi 600 tūkst. lietuvių. Esą šis judumo iššūkis – rekordinis.
„Vidutiniškai buvo nueinama per 7,5 tūkst. žingsnių per dieną, kas yra geras rezultatas. Bet labiausiai įkvepia tos istorijos“, – džiaugėsi V. Musvydaitė-Vilčiauskė.
Programėlės įkūrėja 20 metų buvo profesionali atletė. Ji ragina visus, kai tik įmanoma, palikti mašinas garažuose ir eiti pėsčiomis.
„Judėjimas tai pirmiausia, padeda ne tik tavo sveikatai, bet ir tavo aplinkai. Man svarbu tai rodyti savo pavyzdžiu. Mūsų šeima yra atsisakiusi automobilių“, – sakė „Walk15“ įkūrėja.
O dienos ėjimo rekordą pasiekė lietuviai, kurie per dieną nuėjo 100 tūkst. žingsnių išėję anksti ryte į žygį ir žingsniavę iki pat vidurnakčio.
