Režisierius, dramaturgas Oskaras Koršunovas – puikiai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Į vyro sukurtus spektaklius bilietai iki šiol yra išgraibstomi masiškai. Laidos vedėjai L. Šukienei režisieriaus paklausus, ar jis kada nors yra pagalvojęs, kokia gi yra tokios jo sėkmingos karjeros paslaptis, vyras patikina, kad apie tai jis buvo susimąstęs.
„Aš apie tai kažkiek galvoju. Vienas iš tokių svarbių dalykų – tikėjimas. Tikėjimas, man atrodo, yra labai svarbus bet ko siekiant, kalbėčiau ne apie pasitikėjimą, bet apie tikėjimą. Net ir labai nepasitikintis savimi žmogus, radęs tikėjimą, gali padaryti labai daug ir mes net neįtartume, kad jis realiai yra nepasitikintis savimi“, – sako jis.
„Mokytis man nelabai sekėsi“
Prakalbus apie vaikystę, režisierius net neslepia, kad jis buvo vadinamasis „nepatogus vaikas“ ir „dvejetukininkas“.
„Buvau net savotiškai išlepęs, daug sau leisdavau, nenuorama. Dabar tokie vaikai, kurie nerimsta, turi įvairiausių terminų, kaip „hyperaktyvūs“. Tuomet tokių terminų nebūdavo, gaudavau iš drausmės balą dvejetą, pastabas. <...>
Mokytis man irgi nelabai sekėsi, aš buvau svajoklis, man neišeidavo susikaupti ir klausyti mokytojų, o tuo labiau ruošti pamokas namuose, man norėjosi šokti, bėgti į lauką. Tada gyvenimas virdavo kieme, ten buvo aibę užsiėmimų ir ten aš veržiausi“, – sako vyras.
O. Koršunovas prisimena, kad galiausiai jis pateko į dramos būrelį pas garsią mokytoją Violetą Tapinienę, kur anot vyro, puikiai praversdavo jo išdaigos ir energija. Taip, vyras sako, jis ir pateko į teatrą.
„Reikia suvokti, kad kartais nesėkmės ir blogi dalykai gali pasitarnauti geriems reikalams“, – šypteli pašnekovas.
Ką režisierius O. Koršunovas turi papasakoti apie kitus savo gyvenimo etapus ir savo svajones bei ką apie vyrą pasako jo veido bruožai? Visus atsakymus rasite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
