2022 metais Putinui plačiu frontu užpuolus Ukrainą, vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Oskaras Koršunovas nedelsdamas pasmerkė Rusiją ir Putino režimo sukeltą karą. Tačiau ne visi Lietuvos menininkai skubėjo tą padaryti. Ne tik dėl to, kad yra apolitiški, bet ir dėl to, kad turėjo vienokių ar kitokių darbinių ryšių su Rusija.
Nors Oskaras Koršunovas kuklinasi ir tikina, kad visi tuo metu buvo sukrėsti ir smerkė Rusiją, tačiau ne visi, kaip teatro režisierius, vyko į Ukrainą vienaip ar kitaip suprasti ir padėti ukrainiečiams.
Darbas Rusijoje susijęs su pinigais
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs teatro režisierius kalbėjo apie tai, kaip Putino režimas išnaudoja meną ir kultūrą ir kodėl Lietuvos iškilūs meno atstovai vyko dirbti į Rusiją.
„Rusija buvo didžiulė teatro rinka ir teatras Rusijoje užėmė ypatingą vietą, ir teatro kultūra gerokai skyrėsi nuo vakarietiško teatro, bet ji buvo reikšminga“, – sakė Oskaras Koršunovas.
Kitas Lietuvos teatro režisierius Jonas Vaitkus yra pasakęs, kad lietuviai, vykę dirbti į Rusiją, tai darė dėl sotesnio duonos kąsnio.
„Ne paslaptis, kad darbas yra darbas, kad žmonės dėl pinigų dirba, tai net labai su pinigais susijęs dalykas“, – tvirtina Oskaras Koršunovas.
Rimas Tuminas sakė jautęs gėdą
Vienas iš iškiliausių teatro režisierių, šiandien Vilniuje palaidotas Rimas Tuminas, taip pat nukentėjo dėl darbo Rusijoje. Didelį pasipiktinimą Lietuvoje sukėlė jo interviu Rusijos propagandinei žiniasklaidai, kur režisierius neva pasakė nelaikantis rusų okupantais.
Gerai Rimą Tuminą pažinojęs Oskaras Koršunovas sako, kad režisierius gailėjosi dėl šio įvykio.
„Mes kalbėjome ir aš mačiau, kad jis pergyvena, jis nieko nekaltino ir kaltinti negalėjo, bet jis nebandė jaustis auka, jam tiesiog buvo nesmagu, jis sakė – man gėda. – Dėl ko, dėl to interviu? – Dėl to, kad taip viskas įvyko, kad jis įsivėlė į visą tą dalyką“, – sakė Oskaras Koršunovas.
Po skandalą sukėlusio interviu Rimas Tuminas nukentėjo tiek Lietuvoje, tiek ir Rusijoje.
„Man tai yra tiesiog menininko likimas, dažnai menininkai patenka į istorijos krumpliaračius, nes jis buvo atšauktas ir Rusijoje, atimti visi apdovanojimai, prarado teatrą Lietuvoje, išvažiavo į Izraelį, mirė statydamas Italijoje, egzilyje. Jis niekada realiai politikos jokios nedarė, tie interviu, kuriuose nežinau, ar sumontuota, ar nusikalbėta, aš nebevertinsiu tų dalykų, bet jie neturėjo jokio realaus poveikio ir tai, ką jis darė, niekaip nebuvo susiję su jokia politika ar propaganda“, – tvirtina Oskaras Koršunovas.
Rusija grįžo į Stalinizmo laikus
Oskaras Koršunovas tvirtina, kad po pradėto didžiulio karo, Rusijos kultūra tapo pasauliui nebeįdomi.
„Ta šalis kultūriškai užsidarė visiškai ir kultūriškai ji dabar niekam nebeįdomi. Daug buvo kalbama, kad reikia raukti tą rusų kultūrą, jos įtaką – jos net raukti nereikia, nes ji nebeįdomi, nesinori su ja turėti reikalų“, – tikino teatro režisierius.
Rusijos kultūros lygis krito ir dėl to, kad nuo Putino režimo iš šalies pabėgo talentingiausi kūrėjai ir nemaža dalis tą padarė prieš karą.
„Iš esmės iš Rusijos visi geriausi režisieriai pasitraukė. Geriausi teatrologai, prodiuseriai, išvažiavo visa įdomiausia teatro publika, galima spręsti iš viso, kas su Rusija įvyko. Po vasario 24 dienos yra toks regresas, ji krito šimtmečius atgal, į stalinizmo laikus grįžo, ten kultūra ir menas suspenduotas dabar yra. Jis vienaip ar kitaip propagandinis“, – pasakojo Oskaras Koršunovas.
Teatro režisierius naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ne tik apie lietuvių darbą Rusijoje, bet ir apie pačių rusų menininkų kovą su Putino režimu.
Daugiau apie geopolitiką ir apie santykius su kaimynais, karus ir Vakarų valstybes jau ne kartą kalbėta „33min. su Artūru Anužiu“ laidose. Apie krašto gynybą ir pasirengimą galimam Rusijos puolimui kalbėta su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku bei gynybos ekspertais Gintaru Ažubaliu bei Vaidotu Malinioniu. O buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas laidoje yra pasakojęs apie Lietuvos kariuomenės trūkumus ir prioritetus. Apie ateinančius karus ir Vakarų valstybių nuopuolį plačiau atskleidė karo istorikas Robertas Petrauskas. Be to, kaip Lietuvai sekasi išlaikyti savo valstybingumą ir sveikas institucijas pasakojo ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
