Ieva Januškevičiūtė – pirma istorijoje Lietuvos sportininkė, dalyvausianti olimpinių žaidynių moterų kalnų slidinėjimo varžybose. Skelbiame antrą 19-metės sportininkės įrašą tinklaraštyje „Kelias į Sočį“.
Štai aš ir vėl grįžau į Italiją. Lietuvoje praleidau apie dvi dvi savaites. Iš Švedijos parkeliavau Kūčių išvakarėse. O Kūčioms ir Kalėdoms su šeima vykome pas močiutę į Šilutę. Mažiausiai ko norėjau, tai buvo trenktis 300 km iki Šilutės po ilgos kelionės iš Švedijos, tačiau labai troškau pamatyti močiutę. Linksmai sutikome Kalėdas. O likusias atostogas praleidau Vilniuje, buvo smagu susitikti su senai matytais draugais. Labai liūdna, kad Lietuvos per Kalėdas nepapuošė sniegas. Dėl to ir pasitreniruoti su slidėmis čia nepavyko.
Aišku, visada smagu sugrįžti namo, bet tai labai išderina. Norėjau kuo greičiau grįžti atgal į savo treniruočių ritmą. Vilniuje, kad neužsisėdėčiau, išeidavau pabėgioti, apsilankydavau "Impuls" sporto klube, pasidarydavau balanso treniruotes. Jos yra labai svarbi slidininkų treniruočių dalis - tiek ant specialių kamuolių, nestabilių plokštumų, tiek ant virvės. Vaikščioti virve pabandžiau kažkada per stovyklą su autrų treneriu. Vėliau per treniruotes. Taip ir "užsikabinau" - visai smagu. Anksčiau naudojau lyną, skirtą vilkti automobiliams, oranžinės splavos. Vėliau nusipirkau specialią virvę iš nailono ir poliersterio. Ji tampresnė ir šiaip pagal savybes labiau tinka vaikščiojimui,
Į Italiją išskridau lėktuvu iki Bergamo, su keturiomis “tašėmis”. keturiomis poromis slidžių, dideliu lagaminu, didele kuprine ir kelionine kuprinėle. Vėliau su visu šiuo kalnu daiktų iš Bergamo keliavau iki Milano pagrindinės traukinių stoties. O iš čia traukiniu iki Brikseno su vienu persėdimu.
Prieš išvažiuodama svarsčiau, ar įmanoma keliauti su tiek daiktų... Pasirodo įmanoma, ypač jei surandi pagalbos.
