Europos Parlamentas (EP) antradienį patvirtino ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą ir naują Socialinį klimato fondą, rašoma EP pranešime.
Dėl visų šių teisės aktų, kuriais siekiama iki 2030 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m., jau pasiektas susitarimas su ES Taryba.
Patvirtinta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reforma padidinami sistemos užmojai – išmetamas ŠESD kiekis ATLPS sektoriuose 2030 m. turi būti sumažintas 62 proc. (palyginti su 2005 m. lygiu).
2026–2034 m. bus palaipsniui panaikinti įmonėms skiriami nemokami leidimai ir sukurta atskira nauja ATLPS II sistema kelių transportui ir pastatų šildymui.
Todėl 2027 m. (arba 2028 m., jeigu energijos kainos bus itin didelės) bus nustatyta kaina šiuose sektoriuose išmetamoms ŠESD.
Pernai Aplinkos ministerija teigė, kad Lietuva nepritaria tokiai iniciatyvai, tačiau, panašu, ją turės įgyvendinti. Dabar ministerija nekomentuoja, kaip naujas mokestis būtų taikomas Lietuvoje, kiek gyventojams brangtų būsto išlaikymas ar degalai, – esą tai padarys trečiadienį.
„Deutsche Welle“ neseniai skaičiavo, kad dėl naujo sprendimo litras benzino ir dyzelino vartotojams gali pabrangti 11–12 centų. Beje, be šio ES mokesčio, valdantieji planuoja didinti ir akcizus, taikomus degalams ir iškastiniam kurui. Dėl to litras degalų gali brangti iki 30 centų.
EP balsavo, kad į ATLPS pirmą kartą būtų įtrauktas ir laivininkystės sektorius. Taip pat susitarta iki 2026 m. atsisakyti nemokamų taršos leidimų aviacijos sektoriuje bei taip skatinti naudoti tvarius aviacijos degalus.
Antradienį EP balsavo už naująjį ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kuriuo siekiama skatinti ES nepriklausančias valstybes padidinti savo užmojus klimato srityje.
Mechanizmas apima prekes, kurių gamybos metu išskiriama daug ŠESD – geležį, plieną, cementą, aliuminį, trąšas, elektrą ir vandenilį.
Šių prekių importuotojai į ES rinką turės sumokėti kainų skirtumą, susidarantį tarp gamybos šalyje mokamo mokesčio už ŠESD taršą ir ES ATLPS kainos.
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas bus palaipsniui įvedamas 2026–2034 m. – tokiu pat greičiu, kaip kad atsisakoma nemokamų ATLPS leidimų. Tikimasi, kad tai užtikrins, jog ES vykdant didesnio užmojo politiką klimato srityje gamintojai neperkeltų gamybos už ES ribų.
EP patvirtino sprendimą 2026 m. steigti ES Socialinį klimato fondą, kuris leis užtikrinti, kad su klimato kaita susijusi pertvarka būtų socialiai teisinga.
Šio fondo lėšomis bus padedama energijai ir transportui lėšų itin stokojantiems gyventojams ir šeimoms bei labai mažoms įmonėms.
Įsteigtasis Socialinis klimato fondas bus finansuojamas iš lėšų, gautų aukcionuose pardavus ATLPS II leidimus (iki 65 mlrd. eurų), o papildomi 25 proc. bus padengti iš nacionalinių išteklių.
Šiuos sprendimus dar turės oficialiai patvirtinti ES Taryba. Jie įsigalios po 20 dienų, kai bus paskelbti ES oficialiajame leidinyje.
