Projekto dokumentuose nurodoma, kad siūlant minimalią mėnesinę algą (MMA) kitiems metams, darbuotojų atstovai ir Vyriausybės atstovai laikėsi Trišalės tarybos sutartos formulės.
MMA dydžiui apskaičiuoti imamas planuojamas 2020 m. šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (VDU – 1278,4 euro), kuris dauginamas iš to procento, kuris atitinka ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių narių vidurkį, o tai yra 47,5 proc. (1278,4 Eur x 0,475 proc.).
Gegužės 28 d. posėdyje Trišalė taryba nepriėmė vieningo sprendimo dėl MMA kėlimo nuo 2020 m., todėl buvo fiksuotos skirtingos nuomonės.
Darbdavių atstovai laikosi pozicijos, kad MMA galima kelti iki 580 euro, darbuotojų atstovai – iki 607 eurų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai – iki 607 euro.
Nutarimo projektu siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyti 607 euro MMA vietoje dabar nustatytos 555 eurų MMA (didinama 52 eurais arba 9,37 proc.) ir 3,72 Eur minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 3,39 euro (didinama 0,33 euro, arba 9,73 proc.).
Padidinus MMA, didės ir savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, kuri sudaro 6,98 proc. šio dydžio. Taigi, nuo kitų metų per mėnesį ji padidėtų nuo dabartinių 38,74 euro iki 42,73 euro.
Dėl tos pačios priežasties didėtų ir įmokos už tuos darbuotojus, kurie dirba ne visą darbo dieną ir uždirba mažiau nei MMA (už juos įmokos mokamos nuo sumos, nemažesnės nei MMA). Taip pat didėtų įmokos ūkininkams.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra apie 156 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 28 tūkst. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiam tikslui pasiekti preliminariais skaičiavimais reikėtų apie 17 mln. Eur.
Nutarimo projekto tikslas – padidinti MMA ir darbuotojų, gaunančių mažiausią darbo užmokestį, pajamas.
Trišalės tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d. posėdyje, siekiant depolitizuoti minimalaus darbo užmokesčio dydžio nustatymą, buvo nutarta įtvirtinti, kad minimalaus darbo užmokesčio (toliau – MMA) ir vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių vidurkį, kuris numatomas pagal Europos Sąjungos statistikos tarybos paskutinių trejų metų skelbiamus duomenis.
Lietuvos banko atstovas 2019 m. balandžio 23 d. Trišalės tarybos posėdyje Trišalei tarybai pateikė duomenis apie MMA ir VDU santykį ketvirtadalyje didžiausią santykį turinčių ES valstybių narių: Slovėnija – 51,1 proc., Prancūzija – 47,1 proc., Liuksemburgas – 46,8 proc., Portugalija – 46,4 proc., Lenkija – 46,3 proc.; šalių vidurkis yra 47,5 proc.
