REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjus daugiau nei trejiems metams po naujo Europos karinio bendradarbiavimo pakto įkūrimo, dauguma jo programų vis dar neatnešė jokių vaisių. Europos karinio bendradarbiavimo paktas buvo pramintas „miegančiąja gražuole“.

Praėjus daugiau nei trejiems metams po naujo Europos karinio bendradarbiavimo pakto įkūrimo, dauguma jo programų vis dar neatnešė jokių vaisių. Europos karinio bendradarbiavimo paktas buvo pramintas „miegančiąja gražuole“.

REKLAMA

Politiką ir gynybą apžvelgiančio leidinio „Politico" gauta projekto pažangos ataskaita parodė, kad daug pagyrų susilaukusi iniciatyva vis negali pabusti.

Programa, pavadinimu „Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas“ arba PESCO, vienija 25 Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, kurios mažesnėse grupėse kartu vykdo 46 projektus. Projektai yra skirti saugoti sausumą, jūrą, taip pat oro, kosminę ir kibernetinę erdves ir apima įvairiausias sritis nuo dronų gynybos iki žvalgybos mokymų.

Tačiau nuo ES lyderių išgirto PESCO įkūrimo praėjus daugiau kaip trejiems metams, metinėje ataskaitoje matyti, kad dauguma projektų vis dar yra pradiniuose etapuose, o nemaža jų dalis vėluoja.

REKLAMA
REKLAMA

Dokumentas, sujungiantis visų 46 PESCO projektų eigos ataskaitas, yra priminimas, kad nepaisant kai kurių ES lyderių ir pareigūnų kalbų apie „strateginės autonomijos“ siekimą, Sąjungos užmojai karinėje srityje susiduria su kliūtimis.

REKLAMA

115 puslapių dokumente, kurį praeitą mėnesį parengė ir šalims narėms išsiuntė PESCO sekretoriatas, teigiama, kad 15 projektų atsilieka nuo pirminių savo veiklos planų. Šeši iš jų kaip pagrindinę vėlavimų priežastį nurodo koronaviruso pandemiją. Kitais atvejais nėra minimos jokios specifinės priežastys.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad net 14-os projektų vykdymo pradžia buvo nukelta „į vėlesnius metus“, o šešiais atvejais buvo pavėlintas galutinis projekto įgyvendinimas.

Tiesa, kaip teigiama ataskaitoje, 8 projektai buvo pradėti vykdyti, tačiau: „Nei vienas projektas nepaankstino pirminiuose planuose numatytos galutinio įvykdymo datos.“

REKLAMA
REKLAMA

ES diplomatai pripažįsta, kad PESCO susidūrė su problemomis. Tačiau kai kurie pabrėžia, kad tai tik pirmieji programos etapai, kurių metu svarbesnė yra kelionės kryptis, o ne greitis. „Svarbiausia tai, kad traukinys jau paliko stotį“, – sakė vienas vyresniųjų diplomatų.

Kitas diplomatas sakė, kad: „Kai kurie projektai paprasčiausiai yra nepribrendę.“ Jis taip pat pridūrė: „Mes vis dar mokomės.“

Ištisus dešimtmečius ES nebuvo linkusi plėstis į karinę sritį. Kai kurios šalys narės teigė, kad gynybos klausimai turėtų būti sprendžiami tik valstybės lygyje. Kiti priminė, kad ES yra taikos projektas, todėl neturėtų veltis į karinę sferą. Dar kiti mano, kad gynybos klausimai turėtų būti paliekami NATO.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau platesnio ES karinio bendradarbiavimo šalininkai tikina, kad Europa ne visuomet gali pasikliauti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ar NATO, ir kad šalys narės galėtų pasiekti daug daugiau vystydamos projektus kartu, o ne atskirai. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, dingo vieni didžiausių platesnio karinio bendradarbiavimo skeptikų.

PESCO yra ES bandymas padidinti Sąjungos karinius pajėgumus, neverčiant į programą įsitraukti visų Sąjungos narių, ir išvengiant susitapatinimo su NATO, ko labai bijo rytų Europos valstybės, kurios Šiaurės Atlanto organizaciją mato kaip būtinybę, norint apsisaugoti nuo Rusijos agresijos.

Bideno administracija atrodo patenkinta savo gan ribotu modeliu, o toks požiūris skiriasi nuo Trumpo nuomonės. Kiek anksčiau šiemet JAV netgi prisijungė prie vieno iš PESCO projektų – olandų vadovaujamos karinio mobilumo programos, kuri siekia palengvinti greitą karių ir įrangos judėjimą per Europą.

REKLAMA

Junckerio gražuolė

Buvęs Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude Junckeris savo kadencijos metu palaikė PESCO. 2017 m. birželį pasakytoje kalboje jis teigė, kad atėjo metas ES pradėti naudotis Lisabonos sutartyje esančiu straipsniu, kuris: „Suteikia galimybę grupei bendraminčių valstybių pakelti Europos gynybą į naują lygį.“

„Atėjo laikas pažadinti miegančią gražuolę“, – skelbė jis.

Tačiau pažangos ataskaita parodė, kad daugeliu atveju miegančioji gražuolė dar giliai snaudžia. Net 21 projektas vis dar yra „idėjų formavimo“ etape. Kitaip tariant, jų idėjos vis dar yra vystomos. Dar 17 projektų yra „inkubaciniame“ etape, kuomet projekto turinys jau yra apibrėžtas. Vos aštuoni yra priešpaskutiniame etape – vykdyme. O nei vienas projektas nėra paskutiniame „užbaigiamajame“ etape.

REKLAMA

Per paskutiniuosius metus aštuoni projektai pajudėjo iš pirmosios į antrąją fazę, o keturi – iš antrosios į trečiąją.

Ataskaitoje pažymima, kad 20-čiai projektų: „Iki šiol nebuvo skirta jokių nacionalinių finansinių išteklių.“ Tačiau ne visi projektai reikalauja, kad vyriausybės atvertų savo pinigines, o kai kuriuos, pavyzdžiui, daugumą apmokymų iniciatyvų, planuojama vykdyti tik iš ES lėšų ir pramonės įsitraukimo, teigiama ataskaitoje.

Ataskaita taip pat parodė, kad ES pareigūnams kartais yra sunku gauti tinkamas projekto apžvalgas. Vokiečių vedamas projektas „EUFOR reagavimo į krizes operacijų centras“ siekia laiku teikti patikimą informaciją apie pajėgas, kurios galėtų būti panaudotos, reaguojant į ekstremalią situaciją. Ironiška, tačiau projekto, kuris turėtų suteikti daugiau tikslumo užbaigimo metai „nėra nustatyti“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Projektas „co-basing“ (liet. bendras bazavimasis), kuriam vadovauja prancūzai, ir kuris turėtų padėti ES valstybėms narėms bendrai naudotis karinėmis bazėmis, atrodo, pateko į rimtą bėdą. Ataskaitoje teigiama, kad projektui reikia: „Ypatingo dėmesio arba detalaus peržiūrėjimo.“ Jam taip pat iki šiol nėra skirta jokių lėšų, nėra nustatytos preliminarios vykdymo ir užbaigimo datos.

Ataskaitoje teigiama, kad PESCO narės mažai domisi projektu, nes jos jau dabar yra įsitraukusios į bendrąjį bazavimasi. Dokumente teigiama, kad koordinatoriai mąsto apie projekto nutraukimą arba jau atlikto darbo panaudojimą kitame tos pačios srities projekte.

REKLAMA

Visgi ES gynybos pareigūnai turi ir gerų naujienų. Štai 2020 m. buvo pradėtas vykdyti lietuvių vadovaujamas projektas, kurio metu bus sukurtas „bendras kibernetinis įrankis“. Ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu yra kuriamas pramonės konsorciumas, skirtas projektui  remti. Tikimasi, kad jis jau kitąmet bus pilnai įgyvendintas.

Kitas projektas, kuris, kaip manoma, greitai duos savo vaisių yra Vokietijos inicijuota Europos medicininės paramos vadavietė. Šis projektas buvo pradėtas vykdyti 2019 m. ir tikimasi, kad jis bus baigtas kitais metais.

Atskiras dokumentas apie PESCO būseną – 39 puslapių ataskaita, kurią parengė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis – visą situaciją vertina teigiamai.

REKLAMA

„Kalbant apie projektus, bendra jų tendencija yra teigiama. Dauguma PESCO projektų toliau yra plėtojami pagal planą“, – rašoma ataskaitoje, kurią gavo „Politico“.

Visgi išlieka svarbu, kad: „Dalyvaujančios šalys narės stengtųsi pagal planą siekti realių rezultatų“, – teigiama ataskaitoje.

Paprašius pakomentuoti šias ataskaitas, Peteris Stano, ES užsienio politikos atstovas spaudai, atsakė: „Dokumentai, apie kuriuos kalbate, yra vidiniai, tai reiškia, kad jie yra konfidencialūs ar net įslaptinti, todėl viešai jų komentuoti negaliu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų