„Peregrine“ (angl. „sakalas keleivis“) sukūrė bendrovė „Astrobotic Technology“. Sėkmingo nusileidimo atveju jis taps pirmuoju istorijoje privačios bendrovės sukurtu nusileidimo Mėnulyje moduliu.
Pagal planą įrenginys turėtų nusileisti Mėnulyje vasario 23 dieną. Maždaug 2 metrų aukščio ir 2,5 metro pločio modulis į Mėnulį nuskraidins krovinius, tarp kurių bus NASA darbui skirti moksliniai prietaisai, akmuo iš Everesto ir „Žvaigždžių kelio“ kūrėjo Gene‘o Roddenberry bei mokslinės fantastikos rašytojo Arthuro C. Clarke‘o pelenai.
Į orbitą gabens nuo žemėlapių iki menininkų kraujo mėginių
Be mokslinio krovinio, „Peregrine“ į Mėnulio orbitą gabens daug simbolinės ir kultūrinės vertės daiktų. Tarp jų – ožkos ir poliarinės žuvėdros DNR, 33 menininkų kraujo mėginiai, šimtai paveikslų, eilėraščių ir muzikos kūrinių, žemėlapiai, upių ir vandenynų vanduo. Į Mėnulį taip pat keliauja apvali plokštelė, simbolizuojanti vieną bitkoiną.
Susitarimas dėl „Peregrine Mission One“ (oficialus projekto pavadinimas) tarp „Astrobotic“ ir „United Launch Alliance“, sukūrusios raketą „Vulcan Centaur“, buvo pasiektas dar 2017 metais. Po to paleidimo data kelis kartus keitėsi. 2023 metų gruodžio pabaigoje „Astrobotic“ vadovybė paskelbė, kad modulis „paruoštas paleidimui ir nusileidimui“.
Pagal planą, po nusileidimo vasario 23 dieną modulis Mėnulyje veiks mažiausiai 192 valandas.
