Rugsėjo 14–18 d. Oslo oro uoste vykusių saugumo pratybų metu laukiantys kariai, tikrindami automobilio ekrano nustatymus, aptiko vaizdo įrašus, kuriuos padarė integruotos kameros, skelbia laikraštis „Dagens Naeringsliv“.
Įrašuose matyti, kas įsėdo ir išlipo iš automobilių, judėjimo maršrutai ir net kodai, naudoti vartams ar durims į karinius objektus atidaryti. Praėjus trims savaitėms po pratybų „Dagens Naeringsliv“ paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad šie įrašai buvo rasti nuomotuose automobiliuose. Mažiausiai du iš jų buvo „Deepal“ markės, juos pagamino Kinijos valstybės kontroliuojama automobilių gamintoja „Changan“. Kariuomenei juos suteikė bendrovė „Hertz Norge“, kurią netiesiogiai valdo Kinijos automobilių grupė „Geely“.
„Taip, kariai sistemose rado išsaugotus transporto priemonių jutiklių vaizdo įrašus“, – agentūrai AFP patvirtino Norvegijos krašto apsaugos sistemos atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Peras Gunnaras Grosberghaugenas.
Ar įrašais buvo pasidalyta su trečiosiomis šalimis, ypač Kinija, nėra žinoma, tačiau pareigūnas tokios galimybės neatmetė.
Šis atvejis atskleidžia paradoksą: kol Europos šalių kariuomenės stiprina apsaugą nuo šnipinėjimo ir hibridinių grėsmių, jų naudojamos transporto priemonės gali rinkti jautrią informaciją. Pasak „Dagens Naeringsliv“, net ir sužinoję apie automobilių daromus įrašus, kariai dėl alternatyvų trūkumo automobilius naudojo iki pat pratybų pabaigos, o vaizdo įrašus tiesiog ištrynė.
Nusprendusi, kad bendras kiniškų automobilių draudimas būtų neproporcingas galimai saugumo naudai, kariuomenė nurodė verčiau taikanti konkretiems objektams pritaikytas saugumo procedūras bei vietinius draudimus transporto priemonėms su kameromis ir jutikliais, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies.
„Hertz Norge“ pabrėžė besilaikanti Norvegijos ir Europos teisės aktų.
„Mūsų klientų duomenys pas mus yra saugūs. Jokie asmens duomenys, susiję su nuoma, nėra perduodami automobilių gamintojams, mūsų savininkams ar kitoms trečiosioms šalims be aiškaus teisinio pagrindo“, – AFP teigė įmonės rinkodaros ir komunikacijos vadovas Hallvardas Nerbovikas. Tačiau jis nepatikslino, ar galėjo būti perduoti kamerų vaizdo įrašai.
„Changan“ grupė į AFP klausimus neatsakė.
Šnipinėjančios programėlės
Praėjusiais metais Oslo viešojo transporto institucijos „Ruter“ atlikti bandymai parodė, kad Kinijos gamintojas „Yutong“ teoriškai galėtų nuotoliniu būdu imobilizuoti savo elektrinius autobusus per belaidę atnaujinimo sistemą. Ekstremalios situacijos atveju Norvegija šiuos autobusus galėtų panaudoti gyventojų evakuacijai. „Ruter“ nurodė vėliau įdiegusi mechanizmus, leidžiančius stebėti ir atidėti gaunamus signalus, kad būtų galima kontroliuoti atnaujinimus.
Šiuolaikiniai automobiliai nėra vieninteliai potencialūs „Trojos arkliai“. Išmanieji laikrodžiai ir bėgikų pamėgtos sporto programėlės, pavyzdžiui, „Strava“, taip pat gali atskleisti jautrią karinę informaciją. 2018 metais „Strava“ viešai paskelbti duomenys leido nustatyti karinių bazių vietas bei karių judėjimo maršrutus, ypač Afganistane ir Sirijoje.
Kovą Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, remdamasis programėle besinaudojusio jūreivio duomenimis, sugebėjo beveik realiu laiku nustatyti Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ buvimo vietą rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Norvegijos nacionalinė saugumo institucija nurodė, kad šiuolaikiniai automobiliai yra „riedantys kompiuteriai, kurie renka informaciją“. „Tiksliai nežinome, kur siunčiama ši informacija ir kam ji naudojama“, – AFP sakė tarnybos atstovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
