Pokalbio metu pašnekovas atvirai dalijosi mintimis apie Lietuvos verslo raidą nuo 90-ųjų iki šių dienų, prekybos tinklo plėtros ypatumus, darbuotojų efektyvumo matavimą, produkto kainos sandarą bei ateities prognozes.
Turtingiausiųjų sąrašai ir verslumo užuomazgos 90-aisiais
Pradžioje palietus temą apie reguliariai pasirodančius turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašus, D. Dundulis neslėpė pragmatiško požiūrio.
„Iš tikrųjų anksčiau buvo nemalonu, dabar pripratau... Galiu drąsiai pasakyti, nuo to mano gyvenimas niekuo nepasikeitė.“
Verslininkas pastebėjo, kad visuomenei tiesiog įdomu skaičiuoti svetimus pinigus, todėl tokie reitingai natūraliai patraukia dėmesį.
Prisimindamas savo pirmąją verslo patirtį, D. Dundulis pabrėžė šeimoje įdiegtą darbo etiką. Vaikystėje padėjęs ravėti morkas ar auginęs svogūnus, uždarbį jis gaudavo tiesiogiai pagal savo indėlį. Vėliau, studijuodamas pramoninę ir civilinę statybą Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabartiniame VGTU), pastebėjo studentų poreikį tvarkingiems brėžiniams, todėl pradėjo gabenti kanceliarines prekes.
„Jeigu didžiausias kiekis, tai pieštukai, trintukai studentams... Žinojau, ko trūksta. Kodėl aš tą žinojau? Nes pačiam tekdavo braižyti. Jeigu blogas trintukas – ištrini, lieka žymės ir dėstytojas rašo mažesnį pažymį.“
Tačiau tikrasis juridinis verslo etapas prasidėjo 1993 m., įkūrus logistikos bei prekybos įmonę UAB „Rivona“. Tuo metu Lietuvoje kūrėsi rinkos taisyklės, o maisto produktų prekyba buvo viena nedaugelio sričių, kurias valstybė perleido į privačias rankas.
Kapitalo valdymas ir lėtas „Norfos“ augimas
Priešingai nei šiandieniniai startuoliai, kurių pirmasis tikslas dažnai būna investicijų paieška, D. Dundulis akcentavo verslo kūrimą be svetimų pinigų. Pirmąjį kreditą įmonė gavo tik prabėgus maždaug šešeriems metams nuo veiklos pradžios (apie 1999 m.).
„Pats pagrindinis dalykas dabar – kaip gauti pinigus ir po to, kaip juos išleisti. Tai anksčiau ar vėliau tu prieisi liepto pabaigą. Jeigu tu produkto nesukuri, tie pinigai bus išleisti ir viskas tuo užsibaigs.“
D. Dundulis prisiminė, kad 90-ųjų pradžioje metinės palūkanos siekdavo net 100 proc., o nelegalios arba neoficialios paskolos verslui reikalavo didžiulės rizikos. Be to, dėl bankų sistemos nepatikimumo atsiskaitymams už užsienio prekes tekdavo duoti grynųjų pinigų pačių įmonės sunkvežimių vairuotojams.
„Norfos“ tinklo plėtra taip pat buvo grindžiama taupumu:
- Pirmoji „mažmeninė“ prekyvietė duris atvėrė Lakūnų gatvėje esančiame sandėlyje.
- Antroji parduotuvė atidaryta tik 1999 m. – praėjus maždaug šešeriems metams.
- Iki 2005 m. tinklas plėtėsi pirkdamas naudotą, nerestauruotą įrangą iš Vokietijos.
Toks modelis, nors ir sukeldavo pirkėjų priekaištų dėl estetikos, leido bendrovei išlikti bei augti be didelės skolos naštos.
Vienas įdomiausių bendrovės valdymo aspektų – griežtas procesų ir darbuotojų efektyvumo matavimas.
„Pas mus 99,5 proc. darbuotojų yra matuojami. Su aiškiais rodikliais.“
Pasak pašnekovo, nematuojamos lieka tik kelios pareigybės, pavyzdžiui, administratorius ar biuro valytoja, nes jų matavimas tiesiog per brangus. Visi kiti rodikliai siejami su realiais įgyvendintais projektais ir atliktu darbu, o ne tuščiomis idėjomis.
D. Dundulis pastebėjo, kad atlyginimų dalis prekybos kaštuose per pastaruosius dešimtmečius drastiškai išaugo.
Klaidos, apšvietimas ir nuosavas turtas
Nuo pirmosios parduotuvės atidarymo 90-ųjų pabaigoje „Norfa“ išaugo iki maždaug 160 parduotuvių tinklo. Tačiau plėtra nebuvo be nuostolių: D. Dundulio skaičiavimu, per visą istoriją jau uždaryta apie 100 parduotuvių.
Parduotuvės uždaromos dėl įvairių priežasčių:
Ilgalaikis nuostolingumas: Jei per 5 metus parduotuvė neišeina į pelną, tikimybė tai padaryti vėliau tampa minimali.
Probleminė nuoma: Pastatų savininkai dažnai nenori investuoti į apšiltinimą ar stogo remontą. Dėl to „Norfa“ per paskutinį dešimtmetį beveik atsisakė patalpų nuomos ir šiuo metu apie 130 pastatų valdo nuosavybės teise.
Verslininkas pasidalijo pavyzdžiu, kaip brangus sprendimas nebūtinai reiškia teisingą. Prieš kelis dešimtmečius pagal vakarietiškas madas įrengtas apšvietimas (ryškiai apšviestos lentynos ir tamsesni takai) Lietuvos pirkėjams sukėlė nejaukumo jausmą. Nors tai atsispindėjo pardavimuose, klaidos ištaisymas reikalavo laiko ir papildomų investicijų.
Krizės, bankrotai ir technologinės tendencijos
Prisimindamas didžiąsias krizes – 1998 m. Rusijos ir 2009 m. finansų krizę – pašnekovas pabrėžė, kad sunkmečiu įmonėms kritus apyvartoms, verslas priverstas mažinti maržas. Jei valdžia tuo pat metu didina mokesčius, pasekmės tampa tragizmo pripildyti bankrotai.
Vertindamas dabartinę situaciją rinkoje, D. Dundulis teigia matantis pirmąsias krizines kregždes:
- Tekstilės ir maitinimo sektoriai jau dabar susiduria su padidėjusiu bankrotų skaičiumi.
- Statybų ir transporto sektoriai patiria stiprėjantį spaudimą.
„Šiuo metu darbuotojai dar nėra supratę, kad nelabai geri dalykai darosi... Lūkesčiai dar aukšti, atlyginimų reikalauja, o įmonė nebegali mokėti, nes jau į nuostolį pradeda dirbti.“
Ateities vizija: automatizacija ir skeptiškas požiūris į e-prekybą maistu
Kalbėdamas apie ateities prekybą, pašnekovas skepticizmu vertina greitą autonominių sunkvežimių atėjimą į mažmeninę prekybą (dėl sudėtingo pakrovimo/iškrovimo proceso) bei elektroninę maisto prekybą, kuri šiuo metu dažnai yra nuostolinga ir dotuojama iš kitų veiklų. Tačiau jis prognozuoja, kad per 10–20 metų savitarnos kasas pakeis visiškai automatizuotos pirkėjų atpažinimo bei atsiskaitymo kamerų sistemos.
Kalbėdamas apie naująsias technologijas, D. Dundulis pateikė aiškią prognozę:
Per 10–20 metų nuskenavimo procesas savitarnos kasose visai išnyks. Pirkėjas bus identifikuojamas kamerų, kurios pačios suskaičiuos pirkinius ir nuskaičiuos pinigus.
D. Dundulis išlieka skeptiškas e-prekybos maistu atžvilgiu. Šiuo metu ši veikla yra dotuojama iš kitų verslo šakų. Norėdamos dirbti pelningai, tokios platformos turėtų kelti kainas maždaug 10 proc., tačiau pirkėjai tokiu atveju pasirinks fizines parduotuves. Todėl „Norfa“ nesiruošia žengti į šį sektorių ir visas dotacijoms skirtinas lėšas geriau atiduoda tradiciniam pirkėjui per žemesnes kainas.
Dainiaus Dundulio požiūris išlieka pragmatiškas ir grįstas pastovumu: versle svarbiausia ne ieškoti lengvų pinigų ar pasiduoti trumpalaikėms prognozėms, o išlaikyti atkaklumą, kontroliuoti išlaidas ir nuosekliai judėti į priekį.
Visą epizodą žiūrėkite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
