„Net lapė bėga per žalią“ – išplitus neįtikėtinam vaizdo įrašui, gamtininkas perspėja visus

Viršuliškių „Facebook“ paskyroje gyventojas Tommy pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti gatve bėgiojanti lapė. Po įrašu komentuojantys asmenys juokauja: „Net lapė bėga per žalią.“

Kai kurie rajono gyventojai teigia, kad tą pačią lapę mato ne pirmą kartą. O kiti įžvelgia problemą. Sako, kad aplink Vilnių pjaunami miškai, todėl nenuostabu, kad mieste lankosi laukiniai žvėreliai.

„Vargšytė, mieste nėra kur slėptis...“ – rašė vienas.

Smulkūs žvėreliai yra įprasti sostinės gyventojai

Situaciją tv3.lt naujienų portalui komentavo gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Pasak jo, smulkūs žvėreliai yra „įprasti miesto gyventojai“. Gamtininkas teigia, kad Vilniuje yra nemažai tokių gyvūnų kaip lapių, kiškių, stirnų, kiaunių.

„Vienos lapės gyvena kaime, kitos gyvena miesto sąlygomis. Jos randa pakankamai maisto ir įsilieja į miesto ekosistemą. Daugiausiai maitinasi balandžiais, žiurkėmis arba retkarčiais kokią valkataujančią katę pagauna“, – aiškino gamtininkas.

A. Gaidamavičius priduria, kad Vilnius yra labai žalias miestas, todėl nenuostabu, kad kartais sostinės gyventojai susiduria su smulkiais gyvūnais. Gamtininkas pasakoja, kad vakarais ir naktį, nutilus transporto priemonės, gatvėse pasirodo daug gyvūnų – ežių, kiškių ir lapių.

„Čia nieko keisto. Jie netgi išmoksta nepakliūti po automobiliais, prie jų pripranta, žino, kaip automobiliai juda. Kai plečiasi miestai ir užstatomos natūralios buveinės, urbanizuojamos, iškertami miškai, tiems gyvūnams tiesiog nėra kur dėtis. Jie gyvena savo teritorijoje, tiesiog ji pasikeitusi, ir prisitaiko prie naujų sąlygų“, – teigė gamtininkas.

Pašnekovo teigimu, dėl Vilniaus gatvėje pasirodančių smulkiųjų žvėrelių „nieko nereikia daryti“. Vis dėlto gamtininkas pažymi, kad kai kurios lapės serga ir nešioja ligas naminiams gyvūnėliams – katėms ir šunims. Kai kurios sergančios lapės keistai elgiasi – artinasi prie žmogaus.

„Iš vienos pusės galbūt yra žmonių maitinama, dėl to galbūt tikisi kažkokio maisto, bet jeigu lapė serga, ypač jeigu ji yra užsikrėtusi niežais, dažnai artinasi prie žmogaus. Niežuotą lapę labai lengva atskirti – jos kailis yra nuskuręs, uodega – pusplikė.

Daug lapių serga niežais ir juos platina naminiams gyvūnėliams – katėms ir šunims, tada juos tenka gydyti. Bet jeigu lapė atrodo sveika, nereikia į tai dėmesio“, – aiškino A. Gaidamavičius.

Visų laukinių gyvūnų nereikia šerti

Pasiteiravus, ko gyventojai neturėtų daryti sutikus laukinį žvėrelį, gamtininkas įspėja: „Visų laukinių gyvūnų nereikia šerti, išimtis – zylutės žiemą.“ Anot A. Gaidamavičiaus, žmonės, maitindami žinduolius, gali jiems pakenkti.

Visų pirma, asmuo gali duoti netinkamo maisto nuo kurio gyvūnas gali susirgti, gyvūnas gali prarasti maisto ieškojimo įgūdžius. Taip pat gyvūnų šėrimas gali paskatinti jų per didelį dauginimąsi.

„Lapės yra naudingos,  nes juos reguliuoja graužikų populiacijų, bet kai jų daug, tada nukenčia paukščiai“, – aiškino gamtininkas.

Primena, kaip elgtis pamačius mešką ar lokį

Gamtininkas pažymi, kad stambesni žvėrys, pavyzdžiui, meškos ar briedžiai į miestą užklysta atsitiktinai. Tuomet reikia, kad tarnybos imtųsi atitinkamų veiksmų ir juos išvytų iš miesto.

„Automobilių susidūrimai su tokiais stambiais gyvūnais baigiasi visada liūdnai“, – teigė gamtininkas.

„Žmonėm patarimas tiktai toks – netrukdyti tarnyboms atlikti savo darbo. Nestovėti, nefilmuoti, kad tas gyvūnas galėtų ramiai išeiti taip, kaip atėjo“, – pridūrė gamtininkas.

Gamtininkas pažymi, kad pirmiausia reikia kovoti su priežastimi, kuri lemia, kad stambūs gyvūnai atklysta į miestus. Pasak A. Gaidamavičiaus, miškuose nebėra ramybės: žmonės miškuose važinėjasi motociklais ar keturračiais, triukšmauja. Tuomet gyvūnai ieško ramesnės vietos ir netyčia pakliūva į miestus.

„Jeigu mes kultūringai kaip svečiai elgsimės gamtoje, nekelsime triukšmo, nedarysime triukšmo taršos, tada gyvūnai galės ramiai gyventi savo natūralioje aplinkoje.

Bet jeigu mes iš tos aplinkos išbaidysime, tada jie gali atsidurti ir miestuose“, – pasakojo A. Gaidamavičius.

Medžiotojai sukūrė meškų žemėlapį

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija prieš kelerius metus pranešė, kad sukūrė specialų virtualų žemėlapį. Jame galima sekti meškų buvimo ar lankymosi vietas šalyje.

Pasak draugijos, žemėlapis leidžia ne tik stebėti,  bet ir geriau pažinti meškų gyvenimo būdą, migraciją ar pasitikrinti vietos, kuriose jos gali būti.

Virtualaus žemėlapio duomenimis, šiais metais pažymėti keturi atvejai, kada buvo pastebėta meška. Vienas – Ignalinos rajone, kiti trys – Kupiškio rajone.