„Vaikas pasiskundė ausies skausmu. Buvo savaitgalis, tiesiog daviau nuo skausmo vaistų. Kitą dieną vaikui taip pat skaudėjo ausį, bet buvo savaitgalis, daktarė nedirbo tą dieną. Ir vaikui patino priešausinis limfmazgis“, – pirmuosius ligos požymius apibūdino vilnietė.
Ritai daktarai paaiškino, jog kiaulyte jos vaikas galėjo susirgti nuo neskiepyto vaiko darželyje. „Tie, kurie neskiepyja, jie tiesiog tą daro tai kitų sąskaita. Nes visi aplinkui skiepyja ir šitaip jie išvengia tos ligos“, – žmonių gudrumu įsitikinusi Rita.
Vienas aršiausių skiepų priešininkų Lietuvoje Andrius Lobovas įsitikinęs, kad būtent po skiepų jo vaikas susirgo autizmu.
„Mano vaiką antros grupės invalidu padarė būtent farmacininkai su skiepais. Vaikas gimė idealiai sveikas, po skiepų vaikas tapo autistas, tai yra šimtas procentų. Autizmas yra, kai pažeidžiamos kamieninės smegenų ląstelės būtent toksinais, kurie tiesiai suleidžiami vaikui į kraują skiepų pagalba“, – neigiamu skiepų poveikiu neabejoja A. Lobovas.
Privačios klinikos Vilniuje vadovė Rūta Maciulevičienė įsitikinusi, kad rimčiau vaikui padėjo nesusirgti tik tai, kad berniukas buvo paskiepytas nuo kiaulytės. Lengva forma susirgęs vaikas ligą išsigydė per savaitę. „Vakcinacija - tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo sunkių, potencialiai mirtinų ligų, nesusergant, o sukeliant imunines reakcijas gaminti tam tikrus antikūnius“, – A. Lobovui prieštarauja medikė. Anot jos, jei visi tėvai neskiepytų vaikų, tai prilygtų visuotinei katastrofai.
Visą laidą ir tėvų bei medikų ginčą dėl skiepų žiūrėkite:
