Kreipimasis dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, rašoma pranešime spaudai.
Gerbiamoji Prezidente,
mums labai rūpi mūsų vaikų ateitis, todėl dedame visas pastangas, kad jie užaugtų dori žmonės ir geri piliečiai. LR Konstitucijoje įtvirtinta mūsų teisė ir atsakomybė būti pagrindiniais vaikų auklėtojais. Mūsų pagalbininkės šiame darbe turėtų būti švietimo ir kitos institucijos. Deja, pastarojo meto įvykiai verčia stipriai suabejoti, ar tikrai Lietuvoje įgyvendinama mūsų teisė nuspręsti, kaip bus auklėjami mūsų vaikai ir kokios vertybės jiems bus ugdomos.
Neseniai Lietuvos darželiuose buvo bandoma įdiegti mums didelį nerimą sukėlusias programas „Gender Loops“, „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ ir pan. Jau iš pavadinimų matyti, kad vienas pagrindinių programų tikslų – nuo ankstyvo amžiaus formuoti teigiamą vaikų požiūrį į tai, kad lytį galima pasirinkti ir keisti pagal savo norą. Be abejo, mes su tokiu požiūriu nesutinkame ir nenorime, kad taip būtų auklėjami mūsų vaikai (beje, net ir tarptautinėje ligų klasifikacijoje tai įvardijama kaip liga). Labai džiaugėmės, kai tuomet šią grėsmingą iniciatyvą Lietuvoje pavyko sustabdyti.
Deja, paaiškėjo, kad neilgam. Ji sustabdyta, nes tai buvo privati iniciatyva, tegul ir dosniai finansuojama. Tačiau dabar bus bandoma tokias programas mūsų mokyklose ir darželiuose įdiegti remiantis pačios Valstybės priimtais teisės aktais. Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo nurodyta, kad švietimo įstaigose į ugdymo programas privalu įtraukti mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“. Taigi, priėmus šią konvenciją, mūsų mokyklose privalės būti vykdomos tokios programos, kaip minėtosios. Tai visiškai nepriimtina mums ir, esame įsitikinę, daugumai Lietuvos žmonių.
Šioje konvencijoje akivaizdžiai dirbtinai susieti du skirtingi dalykai: teisingos pastangos apsaugoti moteris bei kitus asmenis nuo smurto ir požiūris į lytį kaip į socialinį konstruktą, kurį panorėjus galima keisti. Kadangi ryšys tarp šių dalykų nėra moksliškai pagrįstas, peršasi nuomonė, kad čia tam tikrų ideologijų kūrėjai diegia savo pažiūras, prisidengdami kovos prieš smurtą skraiste. Mes, kaip pagrindiniai atsakingieji už savo vaikų auklėjimą ir jiems ugdomas vertybes, kategoriškai nesutinkame, kad su vaikais būtų vykdomi tokie eksperimentai.
Mums taip pat nesuprantama, kodėl nėra tariamasi su tėvais, kai į mūsų švietimo sistemą veržiasi programos, kurių vertybėms akivaizdžiai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų. Neaišku, kodėl visuomenė nėra tinkamai informuojama apie pasekmes, kurias sukeltų ši konvencija jos narių teisėms bei pareigoms, švietimo ir kitoms institucijoms. Tėvų nerimą didina šiuo metu svarstomi ir kito teisės akto – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo – pakeitimai, kuriuos dauguma priima kaip tiesiogiai nukreiptus į šeimų ardymą. Ir šiuo atveju viskas vyksta skubotai, visuomenė nėra tinkamai informuojama, šiuo klausimu nėra išsamiai pasisakę pedagogikos ir vaikų bei šeimų psichologijos specialistai.
Žinodami, kad artimiausiu metu turėsite apsispręsti dėl Stambulo konvencijos pasirašymo, ir remdamiesi savo konstitucine teise būti pagrindiniais atsakingaisiais už savo vaikų auklėjimą ir jiems ugdomas vertybes, reikalaujame, kad Lietuva šio dokumento nepasirašytų. Esame įsitikinę, kad mūsų poziciją palaikytų didžioji dauguma Lietuvos moksleivių tėvų.
