Žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje rinkoje padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento pagalba.
„Po daugelio metų žmonės su negalia turės daugiau galimybių dirbti tai, ką nori ir ten kur jie patys pasirenka – atviroje darbo rinkoje. Pritaikius darbo aplinką ir darbo vietas, skatinant darbdavius, keičiant visuomenės požiūrį į žmones su individualiais poreikiais, tikiu, netrukus įvyks pokytis. Žmonės su negalia yra konkurencingi darbuotojai, galintys dirbti įvairius darbus, veikti įvairiose darbo pozicijose ir prisidėti savo patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais prie įmonių kuriamos vertės ir augimo. Naujoji žmonių su negalia užimtumo pertvarka atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams ir jų darbdaviams, kurių plėtros ir siekiame“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, valstybės pagalba ir paslaugos turi keliauti paskui žmogų ir nepriklausyti nuo įmonės statuso.
Iki šiol egzistavęs modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis, priklausomai nuo įmonės statuso (socialinės įmonės ir tokio įmonės statuso neturintys darbdaviai) yra ydingas, nes iš esmės riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas priimti darbuotojus su negalia specialaus statuso neturintiems, atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams.
Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 147, 5 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia. 2022 m. sausio 1 d. „Sodros“ duomenims, tik kas trečias iš jų dirbo. Didžioji dalis – per 37 tūkst. – dirbo atviroje darbo rinkoje, likusieji 4,5 tūkst. – socialinėse įmonėse. Dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia, socialinėse įmonėse – mažėja.
Parama dirbantiems atviroje darbo rinkoje
Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti asmenims įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis subsidija darbo užmokesčiui bus mokama 36 mėnesius.
Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė bus taikoma bedarbių įdarbinimui ar dirbančių darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą.
Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas žmogui su negalia, jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, parama verslui kurti.
Bus tęsiamos ir iki šiol taikomos priemonės, t. y. parama mokymuisi, parama judumui, parama verslui kurti.
Numatoma, kad patobulinus siūlomas darbo rinkos paslaugas ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones, dirbančių negalią turinčių žmonių skaičius kasmet padidės vidutiniškai po 3,3 tūkst. Siekiama, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc. žmonių su negalia, o 2030 m. šis skaičius siektų 47 proc.
Socialinėms įmonėms – pereinamasis laikotarpis
Užimtumo tarnybos duomenimis, socialinių įmonių skaičius per dvejus metus sumažėjo 39 proc. 2020 m. pradžioje buvo 173 socialinės įmonės, 2022 m. pradžioje – 105. Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba 4,6 tūkst. žmonių su negalia, t. y. tik 9 proc. visų dirbančių žmonių su negalia.
Siekiant išvengti žmonių su negalia atleidimo, tie, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. bus socialinės įmonės darbuotojai ir kurių darbo sutartis su įmone, turėjusia socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, bus laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems galės būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Darbdaviai galės gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis.
Šiuo metu valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms žmones su negalia, buvo didesnė nei valstybės teikiama pagalba įmonėms, veikiančioms atviroje darbo rinkoje ir įdarbinančioms žmones su negalia. Deja, tai neužtikrina proporcingai didesnio asmenų su negalia užimtumo, t. y. nors gauna didesnį finansavimą, neįdarbina daugiau žmonių su negalia.
Žmonėms su negalia minėtos naujovės reikš laisvę pasirinkti – kur besidarbintų, pagalba keliaus paskui žmogų, o jos apimtys nepriklausys nuo darbdavio statuso. Tai yra pokyčiai, kurių žmonių su negalia bendruomenė laukė ilgus metus.
