'''Liudviko XIV laikais D'Artanjanas ir trys muškietininkai dėl garbės kovodavo špagomis, dažnai iki mirties. Valdovas viešai smerkė, bet neviešai duodavo saviškiams kapšą aukso luidorų.
XIX amžiuje dėl garbės ankstų rytą važiuodavo užmiestin į dvikovas pistoletais, kurių kalibras kaip tarpukario Lietuvos lengvojo tanko kulkosvaidžio ir pataikius kulka nunešdavo pusę galvos. Iškviestas atsisakyti nedrįsdavo niekas, nes tada jo nebegerbs visą gyvenimą.
Mano XX amžiuje, vaikystės kiemo draugams duotas žodis buvo garbės žodis. Nepadarius ko žadėjai susilaukdavai visuotinės paniekos ir kartais gaudavai "pėndelių". Vyresniose klasėse galėjai gauti ir į snukį.
XXI - tvariame ir darniame chončitų amžiuje - garbės žodžių nebeduodama, niekas nebesišaudo ir kardais nesikapoja. Ir nebekviečia išeiti pasikalbėti, ir į snukį negausi. Nusisamdo brangius advokatus teismuose, nes už garbę juk gali gauti pinigų!
Mantijuoti teisėjai rimtais veidais klausosi ginčų, kiek kurio garbingo asmens garbė ar negarbė kainuoja. Nors širdyje tyliai iš ginčo šalių juokiasi. Ir svarsto, kiek už garbę duoti tūkstančių euriukų. Advokatai įnirtingai derasi, kaip Stambulo turguje, pateikia suktus klausimus, sako baigiamąsias kalbas.
Ir paskelbia nuosprendį. Duoda pinigų! Matot, dabar garbė kaip nekilnojamasis turtas, turi vertę ir kainą priklausomai nuo vietos ir paklausos. Matuojama pinigais, vadinasi, ją galima nusipirkti ir parduoti. Užstatyti už paskolą.
Greitai, matyt, atsidarys garbės birža. Bus kainynai pagal visuomeninį svorį, verčių žemėlapiai ir už garbę reikės susimokėti mokestį. Gal net progresinį. Į gynybos fondą, aišku, kad rusai neužpultų.
Todėl ateityje visi stengsis būti mažiau garbingi. O kol kas tai visi labai garbingi, todėl palinkėkime garbiesiems sėkmės bylinėjantis dėl savo garbės. Prisiteiskit kuo daugiau, galėsit kam nors garbingai paaukoti. O mes sužinosime, kiek kurio garbė pinigų kainuoja."

Vidas Rachlevicius
21 val. ·
Lietuviai yra veršių tauta. Apie tai yra kalbėjęs dar pirmosios Vyriausybės finansų ministras Romualdas Sikorskis. Nuo to laiko niekas nepasikeitė, nors daugelis oriai išpūtę krūtines laiko save tikrais europiečiais. Siūlau neįsižeisti ir neprisitaikyti konkrečiai sau, bet daug lietuvių yra banda apie kurią gali pasvajoti kiekvienas piemuo, nes ją nepaprastai lengva ganyti: pakanka vos mėnesio smegenų plovimo ir viską pamiršę jie puola į naują isteriją. Dabar tai yra vatnikų ir penktosios kolonos medžioklė. Šiandienos pasaulis, pulsuojantis įvairiausios informacijos srautais ir nuolat kintančiomis perspektyvomis, paradoksaliai išaugino ir išugdė naują dogmatikų kartą. Viešojoje erdvėje mes matome neįtikėtinas parodomąsias mąstymo transformacijas ir ideologinį ekstremizmą, kurį simbolizuoja, pavyzdžiui, žalimai ir šedbarai, įvairūs portalų komentatoriai. Kai kurie iš jų yra protingi žmonės ir juos priskiriu naudos gavėjams – situacijos kolaborantams, kurie puikiai supranta, ką daro. Tačiau savo veikla ši asmenų grupė išugdė minias dogmatikų. Šių dienų Lietuvos dogmatikas – tai žmogus, kurio pasaulėžiūra yra sukaustyta nematomomis, bet tvirtomis betono sienomis, pastatytomis iš pasirinktų naratyvų, patvirtinimo šališkumo ir baimės prarasti savo įsitikinimų stabilumą. Jo pasaulėžiūra dažnai formuojasi ne per kritišką mąstymą ir nuolatinį idėjų susidūrimą, o per saugų prieglobstį jam patogiuose informacijos burbuluose. Socialiniai tinklai, algoritmai ir bendraminčių grupės sukuria aido kameras, kuriose girdimas tik patvirtinimas jau esamų įsitikinimų. Kiekvienas paspaudimas „patinka“, kiekvienas pakomentavimas „pritariu“ tik stiprina šias sienas, paversdamas jas neperšaunamomis. Todėl naujienų portalų srautai yra kruopščiai atrinkti, filtruojant bet kokią informaciją, kuri visuomenei galėtų sukelti kognityvinį disonansą. Taip palaipsniui daugumai lietuvių buvo suformuotas pasaulio vaizdas, kuris yra ne objektyvus atspindys, o subjektyvus, patogus ir saugus konstruktas. Todėl dabar viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje matome keistą reiškinį: vyksta aktyvi penktosios kolonos medžioklė, bet didysis blogis yra Donaldas Trumpas. Tenka pastebėti, kad daugelis tų, kurie „triuškina“ D. Trumpą – aš jo taip pat neidealizuoju – demonstruoja visišką reikalo neišmanymą. Užuot tyrinėję, vertinę ir lyginę įvairią informaciją su savo turimomis žiniomis, portalų komentatoriai – dogmatikai nesigilinę ją atmeta iš karto. Jie tiesiog negali rizikuoti pripažinti, kad jų įsitikinimai gali būti klaidingi, nes tai sukeltų diskomfortą ir galėtų sugriauti įsivaizduojamo pasaulio modelį. Patvirtinimo šališkumas verčia dogmatiką plaukioti toje informacijoje, kuri patvirtina jo nuomonę, ir ignoruoti arba atmesti bet ką, kas jai prieštarauja. Mes aiškiai matome jų baimes būti „suklaidintiems“, todėl jie aklai pasitiki tik savo informacijos šaltiniais ir komentarų autoriais, ir atmeta visus kitus kaip „melagingus“ ar „iškreiptus“. Šių dienų Lietuvos dogmatikai slepiasi po įvairiomis kaukėmis, tačiau ar dogmatizmo galime išvengti? Kritinis mąstymas, nuolatinis savęs klausinėjimas, atvirumas naujoms idėjoms ir gebėjimas pripažinti savo klaidas yra priešnuodžiai šiai dvasios būklei. Būtina suvokti svarbiausią dalyką: šių dienų pasaulis yra per daug sudėtingas, jame per daug niuansų, kad jį būtų galima sutalpinti į vieną, nekintantį naratyvą. Apie tai – šis mano tekstas.

Vagių išprievartautoje valstybėlėje,aa

Ką jūs dar rašot apie tuos šū,,,,o gabalus iš tva,,,,o

Kažkaip prisiminiau Šiliauską su trilitriniais grynųjų :) Ir poną Narkevič, kuris sode irgi kasė babos trilitrinius slonikus :D O tai kaži kaip čia?

rekomendacija...

Apie SKVERNELĮ, ŽEMAITAITĮ ir JŠ ryšį su GARLIAV0S įvykiais:

„Ne be šitų dviejų kalbų ir darbų pagrobta ir pradanginta Deimantė.
Tokia trumpa žmonių atmintis?!
Rinkti šitus?!
Lietuvos laukia liūdna, labai liūdna ateitis…“

Šaltinis: facebook • com/kedyte.neringa/posts/ne-be-šitų-dviejų-kalbų-ir-darbų-pagrobta-ir-pradanginta-deimantėtokia-trumpa-žm/1627215941222329
`'

O Kipro ofšorus irgi tikrino?

Ko jus puolat ožio new bolševikus?
- Jie jau 30 plius metų gyvena KOMUNIZME, ir Stalinas ne tai, kad niekada pinigų nesinešiojo, bet kažin ar išviso kada nors juos matė...

Kol iš elertė ekranu vaipysis landsdergiai ir jų pakirkšnutės, - niekas į gerą LR nesikeis...
- O juk turėjo sėsti į kalėjimą, iškart po Kryžkalnio sprogdinimo organiazavimo, - organizatorius,- amžinas kolaborantas DĖDULĖ...

Ačiū už priminimą. Darom ruošiami. Greitai bus.