Prezidentas pareiškė, kad siūlymai finansuoti gynybą didinant PVM yra nepriimtini, nes tai kels naštą patiems gyventojams. Tai kokius kitus būdus Prezidentas siūlo?
Prezidentas siūlo rinkinį skirtingų būdų. Visų pirma, tai yra ekonomikos augimas ir mokesčio bazės didinimas. Dabartinis ginkluotų pajėgų biudžeto, krašto apsaugos sistemos biudžeto dvigubas pakilimas įvyko iš ekonomikos augimo ir iš to, kad surenkame daugiau mokesčių.
Visų antra, žinoma, kad tam tikriems su investicijomis ir trumpalaikių finansavimų poreikių susijusiems projektams mes galime skolintis įvairiomis formomis – tiek vidaus rinkoje, iš mūsų piliečių, tiek iš tarptautinėse rinkose. Trečia – mokestinė peržiūra. Prezidentas yra akcentavęs, jog jei būtų įvykusi mokesčių reforma, būtų leidusi išplėsti mokesčių surinkimą.
Vis dažniau kalbama apie papildomą gynybos mokestį. Kaip tai vertina Prezidentas?
Kalbant apie gynybos mokestį, nesu matęs nė vieno projekto su veiklomis, administravimu. Dabar mes kalbame apie dabartinių mokesčių peržiūrėjimą, kažkurio iš jų padidinimą ir padidintos dalies skyrimą gynybai. Klausimas, kas bus labiausiai apmokestinama. Tai gali būti su įmonių veikla susiję dalykai.
Ministras Landsbergis pareiškė, kad skaičiuojame valandas iki kito Rusijos eskalacijos etapo. Ar tos grėsmės ant nosies ir valdžia tyli?
Grėsmės yra, niekas to neneigė. Viena iš jų – tiesioginė karinė agresija prieš Lietuvą. Šiandien, artimiausiu laikotarpiu, Lietuvoje to įvykio tikimybė yra maža.
Vidutiniu laikotarpiu, tai priklauso nuo vieno iš kelių faktorių – Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje ir Ukrainos gebėjimas gintis, o šis priklauso nuo Vakarų paramos.
Visą pokalbį pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
