Jis ketvirtadienį tai sakė atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.
„Mes norime, kad Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų ginamas iš abiejų pusių, kad būtų tinkamai pasiruošta galimam Suvalkų koridoriaus atkirtimui iš abiejų pusių“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Štai kodėl mes kalbame apie papildomus poligonus, apie papildomus pinigus, kuriuos skirsime infrastruktūrai, kad galėtume efektyviai priimti kur kas daugiau karių ir, svarbiausia, karinės įrangos“, – pridūrė jis.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.
Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose.
Prezidento teigimu, pirmiausia Lietuvai reikalinga įranga, orientuota į oro gynybą.
„Tokia įranga, kuri leistų mums formuoti tą vadinamąjį oro gynybos arba priešlėktuvinės gynybos skėtį. Kol kas, deja, mes vis dar apie tai kalbame tariamąja nuosaka, tačiau, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo, tai mes jį pratašysim“, – tvirtino G. Nausėda.
Anksčiau kovą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, Lietuva padidino išlaidas gynybai bemaž 300 mln. eurų, už kuriuos bus steigiamos naujos stovyklos sąjungininkų kariams, perkama nauja įranga.
