„Aš nesu jokių prašymų teikęs, pagaliau kaip aš galėčiau“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
„Ar jūs žinote, kas aš (tuo metu – BNS) buvau? 2018 metų vasarą aš buvau kuklus vyriausiasis ekonomistas SEB banke, rugsėjo mėnesį aš apskritai darbo neturėjau, buvau kandidatas į prezidentus“, – pridūrė šalies vadovas.
Jis taip pat skeptiškai vertino iniciatyvas dėl žvalgybos pareigūno pateiktos informacijos Seime pradėti tyrimą.
„Aš manau, kad institucijos, kurios turėjo priedermę išsiaiškinti aplinkybes ir pateikė savo vertinimą, disponavo visa informacija, ir ta, kuri buvo pateikta visiškai neseniai. Jos savo išvadas pateikė, jei atsirastų naujų aplinkybių, galima kalbėti, bet tų naujų aplinkybių, kaip aš supratu, neatsirado“, – pažymėjo G. Nausėda.
„O visi kiti tyrimai bus politinio pobūdžio tyrimai paskutiniaisiais metais prieš rinkimus, kurie bus susiję su mūsų saugumui nepaprastai svarbia institucija, todėl aš siūlyčiau įvertinti visas šitas aplinkybes ir tik tada daryti atsakingą ir pamatuotą sprendimą“, – kalbėjo šalies vadovas.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką, jog VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus. V. Bako vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad VSD galėjo kištis į politinius procesus.
VSD teigia, kad informacijos apie minimus asmenis nerinko, griežtai laikėsi įstatymų. Žvalgybos tarnyba tvirtina, kad galėjo tikrinti informaciją, vykdydama pavedimą tirti galimą užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus.
V. Bakas perdavė medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai, o sužinojęs, kad tyrimas nebeatliekamas, Seimo valdybai pasiūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą.
