Saulė PINKEVIČIENĖ
Rugsėjo išvakarėse Alytaus miesto švietimo bendruomenės viena koja jau žengė į naujus mokslo metus. Nors oficialiai jie prasidės dar tik poryt, šventinė sueiga įvyko anksčiau. Joje pasidžiaugta, kad Alytuje ketvirtus metus daugėja ikimokyklinukų, daugiau vaikų parvyksta, nei išvyksta gyventi į užsienį, tačiau švietimo bendruomenei nerimo kelia rengiama nauja miesto mokyklų pertvarka. Jos reikia todėl, kad moksleivių skaičius Alytuje kasmet mažėja. Šį rugsėjį klasių duris jų pravers dviem šimtais mažiau.
Daug teisių, labai mažai pareigų
„Tikiuosi, kad mūsų miesto švietimo tinklo optimizavimas šiais metais bus organizuojamas protingai ir mokyklos bus apsaugotos nuo dirbtinės eutanazijos“, – Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokytojų šventinėje sueigoje vylėsi vicemerė Nijolė Makštutienė.
„Ginti švietimo bendruomenės interesus nėra paprasta misija. Norėtųsi, kad politikų numatyti pokyčiai būtų logiški, konstruktyvūs, džiugintų mokinius ir mokytojus“, – bendruomenės lūkesčius išsakė Švietimo tarybos vadovė Renata Romanovienė.
Sueiga naujų mokslo metų išvakarėse buvo išskirtinai šventiška – muzikavo smuikininkas ir politikas Gediminas Dalinkevičius, jo kolega gitaristas Simonas Bušma. Duetas daug koncertuoja Lietuvos mokyklose. Jų tikslas – savo gebėjimais liudyti, kas yra rimtoji muzika ir tikras garsas, kuo tai skiriasi nuo popkultūros. Muzikantai džiaugėsi, kad jaunoji karta jų žinią girdi labai gerai. Plojimų negailėjo ir mokytojai, kuriems V.Dalinkevičius siūlė „gyviems paminklą pastatyti“, nes jų rankose yra tautos ateitis.
Tačiau ir patys pedagogai šiandien yra spaudžiami į kampą ne tik švietimo reformų. Buvęs Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V.Dalinkevičius neabejoja, kad šiandien jaunimas turi per daug teisių ir mažai pareigų, o tai labai apsunkina ir kasdienį mokytojo darbą.
Pedagogo profesiją šiemet pasirinko vos 20 alytiškių
„Niekada gyvenime nesu vienu prisėdimu girdėjęs tiek gyvai atliekamų Paganinio kūrinių!“ – atviravo sueigos svečias, Alytuje viešintis neformaliojo suaugusiųjų švietimo ekspertas Carlo Smaldone, atvykęs iš Italijos. Suaugusiųjų neformalusis švietimas – vienas prioritetų, kuriems Alytaus miesto savivaldybė skirs ypač daug dėmesio šiais mokslo metais. Šiuo metu yra rengiami projektai finansavimui gauti, alytiškiams talkina kolega italas.
Dalykinėje mokytojų sueigos dalyje muzikantus pakeitė ir pirmuoju smuiku griežė Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, kuris prisipažino, kad pats šiuo metu mokosi anglų kalbos. Jam antrino R.Romanovienė, kuri yra anglistė, tačiau gausina savo italų kalbos žinias. Europos Sąjungos saugusiųjų neformaliojo švietimo vidurkis (nuo bendro gyventojų skaičiaus) – 9 proc., o Lietuvoje – beveik perpus mažiau. Tiesa, Alytus pagal šį rodiklį beveik siekia europinį vidurkį, tačiau norima jį padvigubinti. Be kita ko, tai būtų ir naujos darbo vietos mokytojams.
Nors sueigoje dalyvavęs Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis nelinkęs pritarti kalbantiesiems, kad mūsų šalyje mokytojų yra per daug, vis dėlto sutinka, jog pedagogų kalvei taip pat reikia pokyčių. Vienas tokių žingsnių – žadama atnaujinti universiteto studijų programas. Šiemet LEU studentais tapo vos dvidešimt alytiškių abiturientų, bet mokyklą baigusių labai gerais pažymiais.
Rektorius mano, jog jų galėtų būti ir daugiau, tačiau labai svarbi ir kokybė, kad į mokyklas ateitų inteligentiški, šiai nelengvai profesijai pasirengę jauni mokytojai. A.Gaižučio manymu, tokį nedidelį skaičių lemia tai, kad alytiškiai geografiškai mieliau renkasi studijas Kaune.
Nauji mokslo metai – su pliuso ir minuso ženklu
Rugsėjo 1-oji Alytuje vėl minima su minuso ženklu – mieste sumažėjo dviem šimtais moksleivių, taigi darbo turėtų netekti 10 mokytojų (šis skaičiavimas yra teorinis). Optimizmo suteikia tai, kad jau ketverius metus mūsų mieste daugėjo ikimokyklinukų.
„Pasiruoškite nenukristi nuo kėdžių“, – tokia replika V.Valūnas palydėjo informaciją apie išvykstančius į užsienį moksleivius. Pasirodo, pirmą kartą nuo 2000-ųjų šiemet jų daugiau grįžo, nei išvažiavo gyventi į užsienio šalis. Skaičius nėra didelis – iki 10, o būdavo laikas, kai per metus iš Alytaus į svečias šalis išvykdavo apie 100 moksleivių. Daugiau nei išvyksta šiuo metu į Dzūkijos sostinę atvažiuoja mokytis ir iš kitų miestų.
Pasak V.Valūno, šią statistiką būtina išgirsti mėgstantiems postringauti apie „mirštantį miestą Alytų“. Ar į tokį kas nors atvažiuotų gyventi? Viena priežasčių, Švietimo skyriaus vedėjo manymu, – gera švietimo sistema, laisvų vietų pasiūla darželiuose, šiuolaikiškai sutvarkytos gimnazijos.
„Tegul Kauno meras į Alytų atvažiuoja ir mokosi, kaip aikšteles, keliukus prie visų 34 švietimo įstaigų reikia sutvarkyti“, – ragina V.Valūnas.
Rugsėjo 1-ąją Alytuje pradeda veikti pirmoji progimnazija – ja tapo buvusi Piliakalnio pagrindinė mokykla, joje mokysis 1–8 klasių moksleiviai. Šiuo metu yra renovuojamos „Volungės“ pagrindinė ir Dailės mokyklos. Visai nedaug liko iki Dainavos futbolo stadiono užbaigimo, tik įrengti tribūnas ir apšvietimą.
