Į Lietuvos olimpinę rinktinę pateko tik biatlonininkas Tomas Kaukėnas ir greitojo čiuožimo atstovė trumpuoju taku Agnė Sereikaitė, o septyni sportininkai – į olimpinės pamainos sąrašus. Tai biatlonininkai Gabrielė Leščinskaitė, Marija Kaznačenko, Karolis Dombrovskis, dailiojo čiuožimo atstovės Inga Janulevičiūtė, Aleksandra Golovkina ir Deimantė Kizalaitė, kalnų slidininkas Rokas Zaveckas. Jiems skirtas valstybinis finansavimas.
Lietuvos olimpiniame sporto centre tarifikuoti trys treneriai: biatlono – Aurimas Bučelis ir Meelis Aasmae, dailiojo čiuožimo – vilnietis Dmitrijus Kozlovas. Kitos žiemos sporto šakos neturi trenerių etatų LOSC.
Laikraščio „Sportas“ pašnekovai – žmonės, kurie Lietuvoje atsakingi už žiemos sporto šakas.
Pagrindiniai startai – prieš akis
Vilius Repšys, LOSC metodininkas, atsakingas už dailųjį čiuožimą, greitąjį čiuožimą trumpuoju taku ir kalnų slidinėjimą: Dailusis čiuožimas. „Olimpinės pamainos dailiojo čiuožimo atstovėms nuo liepos mėnesio iki Naujųjų metų skirta po 2 200 eurų. Birželio 15 d. – liepos 11 d. A. Golovkina dalyvavo treniruočių stovykloje Novogorske (Rusija), rugpjūčio 3d. – rugsėjo 2 d. D. Kizalaitė treniravosi Sankt Peterburge, o rugsėjo 29 d. – spalio 4 d. dalyvavo „Grand Prix“ varžybose Ispanijoje. Mūsų čiuožėjai kasmet dalyvauja Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) rengiamuose pasaulio ir Europos čempionatuose bei pasaulio jaunimo čempionatuose. 2016-aisiais jie vyks vasario–kovo mėnesiais ir tai bus svarbiausi metų startai.“ Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. „Nuo 2011 m. LOSC sąrašuose yra viena sportininkė – A. Sereikaitė. Po 2014 m. Sočio olimpinių žaidynių ji treniruojasi su Vokietijos olimpine komanda. Vokiečiai mūsų čiuožėjai leidžia naudotis ledu, masažuotojų paslaugomis, kartu su jais atliekami medicinos tyrimai. Pagal sutartį Lietuvos greitojo čiuožimo federacija moka 380 eurų per mėnesį už A. Sereikaitės gyvenimą bute, skiria maitinimą per treniruočių stovyklas ir varžybas. Mūsų čiuožėja Vokietijoje treniruosis iki sezono pabaigos, tačiau sutartis, manau, bus pratęsta iki 2018 m. Pjongčango olimpinių žaidynių. Po tarptautinių varžybų Olandijoje, kurios vyko spalio 9–10 d., A. Sereikaitei Vokietijoje atlikti tyrimai. Gydytojai konstatavo, kad ji yra persitreniravusi. Lietuvei rekomenduota mažinti treniruočių krūvius. Lapkričio pradžioje čiuožėja grįžo į Lietuvą ir dalyvavo dviejų savaičių atsigavimo treniruočių stovykloje Druskininkuose.
Grįžusi į Vilnių, ji stiprėjo „Impuls“ klube, bėgiojo krosus. Mūsų gydytojai atliko medicininius tyrimus ir gruodžio 16 d. Agnė išvyko į Vokietiją. Kitąmet sausio mėnesį Maskvoje jau vyks Europos čempionatas. Mūsų čiuožėja šiemet praleido pirmuosius Pasaulio taurės varžybų etapus.“
Kalnų slidinėjimas. „Olimpinės pamainos sąrašuose yra vienas kalnų slidininkas – R. Zaveckas. Šiemet negalėjome įdarbinti šios sporto šakos trenerio – Roko tėvo Giedriaus Zavecko, nes sportininko užimamos vietos neatitinka nustatytų kriterijų. Tačiau nėra padėties be išeities. Yra treneris savanoris. LOSC su juo gali sudaryti sutartį ir, sportininkui dalyvaujant varžybose, jo treneriui galima sumokėti bent už gyvenimą viešbutyje. Iš žiemos sporto šakų trenerių tokia sutartis sudaryta ir su dailiojo čiuožimo trenere Lilija Vanagiene.
R. Zaveckas ir kiti rinktinių nariai visą vasarą treniravosi Druskininkuose. „Snow“ arenos sąlygos puikios. Ten treniruotis atvažiuoja net Italijos kalnų slidininkai olimpiečiai, slovakai, rusai. Tokių puikių sąlygų mums daug kas pavydi. Rokas nuolat dalyvauja treniruočių stovyklose ir tarptautinėse varžybose." Rengiasi visa komanda
Kęstutis Bartkus, LOSC sporto vedėjo pavaduotojas, atsakingas ir už biatloną: „Biatlonininkams rugsėjo mėnesį surengta treniruočių stovykla Ramzau (Austrija), o spalio mėnesį – Estešunde (Švedija). Ten treniravosi ne tik mūsų sąrašuose esantys biatlonininkai, bet ir 32 įvairių amžiaus grupių sportininkai. Per treniruočių stovyklas su atletais dirba LOSC kineziterapeutas Saulius Palūnis. Biatlonininkai sezonui rengiasi pagal komandinį modelį, nes pagal tai gaunamos Tarptautinės biatlono federacijos lėšos. Visą pasirengimo modelį formuoja Lietuvos biatlono federacija, o LOSC jai padeda rengti didelio meistriškumo sportininkus.
Kadangi Lietuvoje dažniausiai nėra sniego, o Ignalinoje nebaigta slidinėjimo centro statyba, mūsų sportininkai treniruojasi užsienyje. Nuolat vyksta Pasaulio taurės ir Tarptautinės biatlono sąjungos taurės varžybų etapai. Kitąmet pagrindiniai biatlonininkų startai – pasaulio ir Europos čempionatai.
Lietuvos biatlono federacija suformavo biatlono komandą: yra trenerių štabas, slidžių tepėjas, didelis dėmesys skiriamas šaudymui, pakviestas Baltarusijos specialistas Aleksandras Akulevičius. Visi laukiame, kada Nemenčinėje bus baigta rengti šaudykla, gal ją įsirengs ir anykštėnai. LOSC sportininkų sąrašuose buvo ir Marija Kaznačenko, bet antroje liepos pusėje, kai jau buvo suformuoti sąrašai, ji vėl grįžo į slidinėjimą, dalyvavo FIS varžybose.“
Jaunimui – rimtas išbandymas
Į klausimus atsako Kalgario olimpinė slidinėjimo čempionė, vyriausioji referentė žiemos sporto šakoms Vida Vencienė. Lietuvoje viena seniausių žaidimų sporto šakų yra ledo ritulys, tvirtas pozicijas jau turi greitasis čiuožimas trumpuoju taku, po truputį populiarėja akmenslydis, snieglenčių sportas. Ko olimpiniame kontekste būtų galima tikėtis iš šių sporto šakų atstovų?
Visada svarbiausia pradžia. Štai kitąmet per II jaunimo olimpines žaidynes Lilehameryje Dino Mukovozas dalyvaus „Iššūkio“ įgūdžių turnyre. O šalies ledo ritulio rinktinė 2016-aisiais vasarį Budapešte, Vengrijoje, dalyvaus 2018 m. olimpinių žaidynių antrojo atrankos etapo keturių komandų turnyre. Greitojo čiuožimo trumpuoju taku Lietuvoje pradininkai – dabartinis asociacijos prezidentas Antanas Vilčinskas ir asociacijos generalinė sekretorė Virginija Ogulevičienė – plėtoja šią sporto šaką ir toliau. Kaip ir Lietuvos ledo ritulio federacija, jie sutarė su Elektrėnų savivaldybe ir čiuožėjams sudarytos galimybės treniruotis, mokytis ir gyventi Elektrėnuose.
Sporto šakos lyderės A. Sereikaitės pėdomis bando žengti Salvijus Ramanauskas, jau iškovojantis vis svaresnes pergales. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija treniruoti mūsų čiuožėjus pakvietė specialistą iš Bulgarijos Kirilą Pandovą, tą sutartį pratęsė ir kitiems metams.
Lietuvoje vis populiaresnis akmenslydis, jo entuziastai dalyvauja pasaulio, Europos čempionatuose, dideliuose tarptautiniuose turnyruose.
Kauno „Baltų ainių“ sporto mokykloje suburta akmenslydžio vaikinų grupė, sausio mėnesį ji dalyvaus aukšto lygio tarptautiniuose turnyruose. Neseniai išgirdome, kad Kaune norima panaikinti šią sporto šaką. Viliamės, kad to neįvyks.
Didėja konkurencija ir geografija dailiojo čiuožimo srityje. Šiemet „Lietuvos sporto vilčių“ žaidynėse ant nugalėtojų pakylos matėme Šiaulių čiuožėją, dalyvavo Klaipėdos, Elektrėnų, Vilniaus jaunieji sportininkai.
Vilčių teikia Sankt Peterburge besitreniruojantys porinio čiuožimo ant ledo sportininkai Goda Butkutė ir Nikita Jermolajevas, tarptautiniuose turnyruose skinantys medalius, kasmet tobulėja pavienininkė A. Golovkina, 2015 m. Europos čempionate patekusi į finalą ir iškovojusi 19 vietą. Negaliu nepaminėti ledo šokių poros Taylor Tran ir Sauliaus Ambrulevičiaus, pavienininkės Ingos Januleviciūtės. Visi minėti sportininkai jau surinkę kvalifikacinius taškus, leidžiančius startuoti Europos čempionate. Pasaulio čempionate matysime G. Butkutę, N. Jermolajevą ir A. Golovkiną. Kokia slidinėjimo situacija?
Pažiūrėkime pro langą ir bus aiškiau. Per pastaruosius metus įvyko daug pasikeitimų Lietuvos nacionalinėje slidinėjimo asociacijoje: keitėsi prezidentai, generaliniai sekretoriai. Po Sočio olimpinių žaidynių į biatloną perėjo Vytautas Strolia, iš sporto pasitraukė Ingrida Ardišauskaitė. Sporto mokyklose Vilniuje, Anykščiuose, Utenoje, Ignalinoje, Visagine dirba nedaug slidinėjimo trenerių. Ankstesniais metais daug gerų jaunųjų slidininkų išugdydavo Visaginas, bet per pastaruosius metus skaičius gerokai sumažėjęs. Kita vertus, slidinėjimas – beprotiškai sunki, monotoniška sporto šaka, treneriams itin sunku pritraukti į ją vaikų.
Pasaulio taurės varžybų etape Šveicarijoje gruodžio 12-13 d. Modestas Vaičiulis sprinte aplenkė beveik pusę varžovų ir užėmė 52 vietą. O gruodžio 19 d. Italijoje jis finišavo 53-ias. Kiti stipriausi mūsų slidininkai, tokie kaip Tautvydas Strolia, Lukas Jakeliūnas, Stepanas Terentjevas, irgi dalyvauja tarptautinėse varžybose ir kasmet gerina asmeninius rezultatus. Tad tikrai ne viskas prarasta. Tikiu, kad 2016–2017 m. sezoną slidininkus matysime olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose.
Į biatloną sugrįžo 31 metų Diana Rasimovičiūtė. Ar su ja dar siejamos kokios nors viltys?
Diana po 2014 –2015 m. sezono viešai paskelbė apie karjeros pabaigą, tad olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose jos nėra, ji treniruojasi su Latvijos biatlonininkais. Nors Dianai jau 31-eri, kaip biatlonininkei tai nėra labai daug. Manau, kad ji sugebės šį sezoną parodyti rezultatus, suteikiančius galimybę patekti į olimpinės rinktinės kandidatų sąrašus ir tinkamai pasirengti Pjongčango olimpinėms žaidynėms. Žinome, kad Diana rengėsi šiam sezonui su Latvijos biatlono rinktine ir treneriais Ilmarsu Briciu bei Vitalijumi Urbanovičiumi, D. Rasimovičiūtei labai daug padėjusiu rengiantis Vankuverio olimpinėms žaidynėms. Ten Diana pasiekė gana aukštų rezultatų. Kalbant apie mūsų biatlonininkus, jų ambicijos didelės. Lietuvos biatlono federacijos vadovų planuose – patekti į olimpines žaidynes Pjongčange su vyrų ir moterų estafetėmis. Pirmieji startai permainingi. Tačiau svarbiausia – gerai pasirodyti per pasaulio ir Europos čempionatus.
Kitąmet vasario 12–22 d. Lilehameryje vyks II jaunimo žiemos olimpinės žaidynės. Kiek jose dalyvaus Lietuvos sportininkų?
Kiek sportininkų vyks į Lilehamerį, kol kas sunku pasakyti, galutinai mūsų komanda paaiškės sausio 11 dieną. Jaunimo olimpinės žaidynės – tai ne Europos festivaliai, kur duodamos kvotos, į žaidynes sportininkams reikia išsikovoti teisę. Atranka vyko visus šiuos metus, kiekvienos sporto šakos tarptautinės federacijos nustatė skirtingus patekimo į jaunimo olimpines žaidynes kriterijus. Dar pavasarį paaiškėjo, kad dėl sėkmingo Gabrielės Leščinskaitės pasirodymo jaunimo čempionatuose į Lilehamerį vyks trys Lietuvos jaunieji biatlonininkai (vienas vaikinas ir dvi merginos).
Pačių sportininkų pavardės dar neaiškios, nes į tas vietas pretenduoja keli kandidatai. Tai labai gerai, nes didelė konkurencija juos skatina pasitempti.
Ledo ritulio „Iššūkio“ turnyre dalyvaus D. Mukovozas, žaidžiantis viename iš Rusijos klubų ir į olimpines jaunimo žaidynes patekęs po sėkmingo pasirodymo atrankos varžybose.
Dailiojo čiuožimo varžybose rungtyniaus Lietuvos šokėjų pora Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala. Dabar jie treniruojasi Lietuvoje, o sausio 5 d. išvyks į baigiamąją treniruočių stovyklą Obersdorfe. Ten juos toliau tobulins profesionalus ledo šokių treneris Rostislavas Sinicynas. Pagaliau turime perspektyvią lietuvių ledo šokių porą.
Gruodžio 9-ąją sužinojome, kad olimpinėse jaunimo žaidynėse startuos mūsų snieglentininkas Aras Arlauskas.
Kalnų slidininkų ir slidininkų pavardes bei skaičių sužinosime sausio 11 dieną.
Kiek galėjo, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas padėjo federacijoms rengti sportininkus olimpinėms jaunimo žaidynėms.
