Lietuvoje didėjant interneto skvarbai, taip pat ir aptarnavimo mokesčiams bankuose, auga ir poreikis dažniau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, rašo „Respublika“.
Internetas gali padėti tiems, kurie smarkiai pašokus aptarnavimo mokesčiams nori sutaupyti. Ir nors daugėja elektronine bankininkyste besinaudojančių žmonių - neseniai „Swedbank“ internetiniame banke buvo sulaukta milijonojo vartotojo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Pigiausias būdas
„Eurostat“ duomenimis, ES internetine bankininkyste naudojasi vidutiniškai 29 proc. gyventojų, Lietuvoje šis skaičius siekia 21 proc. Pagal šį rodiklį lenkiame ne tik Bulgariją, kurioje prie internetinių bankų yra prisijungę 2 proc. gyventojų, bet ir Čekiją, Italiją, Portugaliją, Ispaniją bei kaimynę Lenkiją. Labiausiai internetinės bankininkystės paslaugomis pamėgo naudotis šiaurės europiečiai - skandinavai bei suomiai. Jų kaimynai estai gerokai viršija ES vidurkį - 53 proc., tai didžiausiais skaičius Baltijos šalyse.
„Danske“ banko Pardavimo kanalų departamento direktorė Renata Balčiūnienė teigia: „Statistikos departamento duomenimis, nuo 2002 m. Lietuvoje namų ūkių, besinaudojančių internetu, skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų. Bankai, be abejo, taip pat prisideda prie šio augimo aktyviai siūlydami internetinės bankininkystės paslaugas savo klientams kaip patogiausią ir pigiausią priemonę kasdienėms bankinėms operacijoms atlikti“.
SEB banko Elektroninės bankininkystės departamento direktoriaus Ramūno Strauko teigimu, naudojimąsi interneto bankais skatino ir tokios paslaugos, kurios prieinamos tik internete: Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema, atsiskaitymas ir pirkimas interneto parduotuvėse.
Sparti plėtra
Internetinė bankininkystė yra gana nauja paslauga - didieji Lietuvos bankai pradėjo ją teikti nuo 2000 m., kai interneto skvarba Lietuvoje siekė 10 proc., o Estijoje tuomet ji buvo triskart didesnė - 30 proc. Vis dėlto šios paslaugos vartotojų skaičius augo labai sparčiai.
„Swedbank“ interneto banko didžiausias augimas buvo 2003-2004 m. Tuomet interneto skvarba Lietuvoje jau beveik buvo pasiekusi 30 proc., klientams pasiūlyta galimybė internetu atsiskaityti už komunalines paslaugas, o prie internetinės bankininkystės paslaugos jau buvo prisijungę per 350 tūkst. naudotojų.
„Danske“ bankas internetinės bankininkystės paslaugas pradėjęs teikti kiek vėliau - nuo 2002 m. vidurio, pastaraisiais metais užregistruoja po keliasdešimt tūkstančių naujų vartotojų. Vis dėlto R.Straukas atkreipia dėmesį:
„Kiekvienais metais naujų vartotojų registruojama vis mažiau, t.y. rinka tampa prisotinta, didžioji dalis Lietuvos piliečių jau naudojasi vieno ar kito banko paslaugomis internetu. Ši tendencija turėtų išlikti ir toliau“.
Bankų atstovai pabrėžia ir sparčią mobiliosios bankininkystės plėtrą. Vis populiariau gauti „linksmąsias“ žinutes, t.y. iš karto sužinoti, kai į sąskaitą pervedami pinigai. Paprastai „linksmųjų“ žinučių yra
išsiunčiama daugiausia. Likusią išsiųstų SMS dalį paprastai sudaro pranešimai apie nurašymą ir sąskaitų likučių informacija. Anot R.Strauko, banko paslaugų mobiliuoju telefonu sistemoje klientai dažniausiai atlieka vietinį lėšų pervedimą ir atsiskaito už komunalines paslaugas.
Geros perspektyvos
Pastebima, kad fiziniai asmenys banko paslaugų internetu sistema dažniausia atsiskaito už komunalines, mobiliojo ryšio ar kitas paslaugas, o juridiniai asmenys dažniausiai atlieka vietinį ir tarptautinį lėšų pervedimą.
Kalbėdami apie internetinės bankininkystės perspektyvas, bankų atstovai nurodo ryškią tendenciją, kai el.bankas iš kasdienių operacijų kanalo po truputį virsta pardavimo kanalu, - žmogui pradedamos pristatyti įvairios paslaugos, produktai ir galimybė pasitelkiant elektronines užklausas konsultuotis su banko specialistais.
Lietuvos bankų asociacijos 2008 m. III ketv. duomenys
Bankai / Internetinės bankininkystės vartotojai / Mobiliosios bankininkystės vartotojai
„Danske Bank“ / 82 371 / 26 066
DnB NORD / 275 000 / 30 200
„Hansabankas“ / 995 507 / 307 550
„Snoras“ / 165 356 / 7806
SEB / 781 000 / 329 000
„Parex“ / 38 864 / 1949
Šiaulių / 28 966 / 6585
Ūkio / 65 100 / 0
Tomas Andriukonis
