NATO narė Lenkija antradienį pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą.
„Palaikome taikos pastangas, raginame Rusiją, prezidentą [Vladimirą] Putiną atitraukti savo pajėgas, bet neplanuojame dislokuoti NATO pajėgas pačioje Ukrainoje“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po NATO šalių gynybos ministrų susitikimo.
NATO jau anksčiau atmetė Aljansui nepriklausančios Ukrainos prašymus įsikišti į konfliktą, be kita ko, ir įvedant neskraidymo zoną rusų vykdomiems bombardavimams sustabdyti.
JAV vadovaujamas Aljansas sako, kad tiesioginis įsikišimas galėtų išprovokuoti konfrontaciją su Rusija, o tai galėtų sukelti branduolinį karą.
NATO sąjungininkės siunčia Ukrainai ginklų, įskaitant nešiojamąsias prieštankinių raketų sistemas ir priešraketinės gynybos sistemas, kad padėtų jos pajėgoms ginti šalį.
Maskva įspėjo, kad pristatomą ginkluotę laikys teisėtais taikiniais.
„Ministrai tai šiandien aptarė, jie dar kartą akcentavo, kaip svarbu teikti pagalbą įranga, pažangia įranga, oro gynybos sistemomis, prieštankiniais ginklais ir daugeliu kitų paramos rūšių“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau NATO oro ar sausumos pajėgumai Ukrainoje nebus dislokuoti“, – pridūrė jis.
Gynybos „perkrovimas“
Nors 30 narių turintis Aljansas atsisako tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje, jis jau laikinai perkėlė arčiau dešimtis tūkstančių karių, kad užkirstų kelią išplisti konfliktui už Ukrainos ribų.
J. Stoltenbergas sakė, kad NATO gynybos ministrai pavedė savo ginkluotųjų pajėgų vadams parengti planus, kaip „ilgesniam laikotarpiui perkrauti mūsų kolektyvinę gynybą ir atgrasymą“.
„Sausumoje mūsų nauja strategija turėtų apimti reikšmingai didesnes pajėgas Aljanso rytiniame sparne – aukštos parengties, turinčias daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir atsargų“, – sakė jis.
„Ore: daugiau sąjungininkių karo lėktuvų ir stipresnė integruota oro ir priešraketinė gynyba. Jūroje: lėktuvnešių smogiamosios grupės, povandeniniai laivai ir daug nuolat dislokuojamų karo laivų“, – kalbėjo NATO vadovas.
Aljanso lyderiai ateinančią savaitę Briuselyje rengia skubų susitikimą dėl karo Ukrainoje ir atsako į Rusijos puolimą.
Ukraina ir Rusija šiuo metu veda derybas, kuriose ieškoma diplomatinio sprendinio karui užbaigti.
Kremlius spaudžia Ukrainą atsisakyti siekio prisijungti prie NATO, o Kyjivas sako, kad jam reikia konkrečių saugumo garantijų, kurios užkirstų kelią bet kokioms atakoms ateityje.
J. Stoltenbergas sakė, kad pati Ukraina turi „spręsti, ar jie siekia narystės NATO, ar ne“.
Jis paragino Rusiją sąžiningai vesti derybas su Kyjivu, tačiau sakė, jog kol kas nematyti jokių ženklų, kad Maskva siektų užbaigti konfliktą.
„Tai, ką Ukraina gali pasiekti prie derybų stalo, labai glaudžiai susiję su padėtimi vietoje, todėl parama, kurią teikiame jiems kovai su Rusijos invazija, taip pat padeda“, – sakė J. Stoltenbergas.
