Vykintas Pugačiauskas, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
NATO nurodė savo pajėgų Europoje vadui iki balandžio 15 d. pateikti atnaujintą planą, kaip sausumos, oro ir jūrų pajėgumais užtikrinti sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje saugumą.
Tačiau užsienio reikalų ministrai nepaskelbė jokių sprendimų ir net pasirodė ženklų, kad Aljansas skilęs: Vokietija atkirto, kad Lenkijos prašymas atsiųsti dvi brigadas neatitinka prieš 17 metų Rusijai duotų pažadų.
NATO užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitinka su dar viena Rusijos kaimyne – Gruzija. Išvakarėse Aljansas pažadėjo paramą Ukrainai dažnesniais mokymais ir papildomais kariniais instruktoriais, bet Kijevas pabrėžė karinės paramos neprašantis ir kol kas nesvarstantis narystės NATO. Rusija vėl perspėjo, kad tai dar pablogintų santykius.
Dar daugiau galvos skausmo Vakarams sukėlė klausimas, kaip nuraminti sunerimusias Aljanso nares Vidurio ir Rytų Europoje. Po pirmosios susitikimo dienos nepasirodė pranešimų apie galimas naujas NATO bazes, tačiau Aljanso pajėgų vadui nurodyta per dvi savaites suplanuoti galimus naujus žingsnius, o Vašingtonas kalba, kad sąjungininkių užtikrinimas sausumoje, ore ir jūroje turės būti „matomas“.
„Šiandien nurodėme karo vadams išplėtoti papildomas priemones, skirtas sustiprinti kolektyvinę gynybą ir atgrasymą nuo bet kokios agresijos Aljansui grėsmės. Užtikrinsime karinių planų atnaujinimą, pratybų plėtimą ir deramus perdislokavimus“, – užtikrino NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Garsiausiai papildomų pajėgų prašė Lenkija – užsienio reikalų ministras kalbėjo apie dvi brigadas, o premjeras Donaldas Tuskas paaiškino, kad jei apskritai egzistuoja NATO siena, kurią reikia ginti, tai toji siena yra rytinė Lenkijos siena.
„Reikalas paprastas: mes labai norime užtikrinti Lenkijos saugumą pajėgomis, o ne vien sakiniais, surašytais sutartyse. Jau paaiškėjo, kad užtikrinimai pasirodė tušti – tą pamatėme iš istorijos. Pastarosios savaitės parodė, kad užtikrinimai – ne NATO, bet rimtų šalių užtikrinimai dėl Ukrainos vientisumo – irgi abejotini“, – pastebėjo D. Tuskas
Tačiau Vokietija atmetė Lenkijos ministro susirūpinimą, primindama NATO užtikrinimą Rusijai 1997-aisiais, kad Aljansas neturi „ketinimų, planų ir priežasčių“ perkelti bazes arčiau jos sienų.
„Remiantis šiuo metu galiojančiais susitarimais tarp NATO ir Rusijos, nemanau, kad jis norėjo pasakyti, kad iš tiesų mums būtų įmanoma Lenkijoje dislokuoti rimtesnius dalinius, juolab tokio dydžio. Manau, jis žino, kad taip negali būti pagal NATO ir Rusijos susitarimą“, – paaiškino Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.
JAV savarankiškai ieško būdų sustiprinti pratybas
Jungtinės Valstijos pačios svarsto vietoj Juodąją jūrą jau palikusio minininko atsiųsti naują ir nurodyti savo pajėgų Europoje vadui, kuris yra ir NATO pajėgų Europoje vadas, peržiūrėti, kaip būtų galima sustiprinti visas įmanomas pratybas. Be to, Pentagono šaltiniai cituojami, kad į regioną gali būti atsiųsta instruktorių grupė pratyboms rengti.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad NATO karinei vadovybei visi reikalingi nurodymai duoti, dabar reikia pačioje Lietuvoje rengtis, jei reikėtų priimti pajėgas.
„Tos priemonės, kurių imamasi Aljanso viduje, politiniame lygmenyje, ir išklausius informaciją iš karinės vadovybės, man nekyla abejonių dėl požiūrio rimtumo, priemonių ir savalaikio jų taikymo. Mes iš tiesų kalbame apie buvimą ore, jūroje, sausumoje. Mes kalbame apie nuolatinį buvimą, apie įvairius kitus variantus“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Tuo metu Rusija jau pareiškė, kad naujieji NATO žingsniai atgaivina Šaltojo karo instinktus, o žingsnis įšaldyti bendradarbiavimą su Maskva esą rodo, kad pats NATO įšalęs Šaltajame kare ir nebus niekam naudingas.
Aljansas viešai abejoja Rusijos tvirtinimu, kad pajėgos atitraukiamos nuo Ukrainos sienos – NATO pajėgų Europoje vadas šiandien pareiškė, kad padėtis kelia be galo didelį nerimą, nes invazija savo tikslų pasiektų per 3–5 dienas.
