Kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas Aljanso steigimo sutarties 5-ajame straipsnyje, yra NATO veiklos pagrindas.
Pagal šį straipsnį, puolimas prieš vieną narę laikomas puolimu prieš visą Aljansą. Tačiau tai nėra taip paprasta, rašo „Sky News“.
Kas yra 5-asis straipsnis?
5-asis straipsnis yra 32 nares turinčios NATO organizacijos pagrindinis principas.
Jame teigiama, kad ginkluotas puolimas prieš vieną ar daugiau narių laikomas puolimu prieš visas nares.
Be to, jame teigiama, kad jei toks ginkluotas puolimas įvyksta, kiekviena kita narė imasi „tokių veiksmų, kokių mano esant būtina, įskaitant ginkluotosios jėgos panaudojimą, siekdama atkurti ir išlaikyti Šiaurės Atlanto regiono saugumą“.
5-asis straipsnis apima valstybių narių teritoriją Europoje ir Šiaurės Amerikoje, taip pat Turkiją.
Jis neapima bazių užsienio šalyse ar teritorijose už Aljanso ribų – pavyzdžiui, jis nebuvo taikomas Vietnamo karui, Folklendų salų konfliktui ar neseniai įvykusiam Irano išpuoliui prieš JAV bazę Katare.
Kaip veikia 5 straipsnis?
Čia viskas tampa šiek tiek sudėtingiau.
Kai NATO narė pasinaudoja 5-uoju straipsniu, sąjungininkės, reaguojant į situaciją, gali teikti bet kokią pagalbą, kurią laiko būtina.
Tai nebūtinai reiškia karinę pagalbą. Kiekviena sąjungininkė pati sprendžia, kokių veiksmų imtis.
Tada pagalba teikiama kartu su kitomis NATO narėmis.
Tai buvo įtampa tarp Europos ir JAV NATO įkūrimo metu – JAV nenorėjo įsipareigoti automatiškai teikti pagalbą – ir tai labai panašu į tai, ką matome dabar, kai JAV prezidento kėdėje supasi Donaldas Trumpas.
Ar 5 straipsnis kada nors buvo taikytas?
Taip, vieną kartą. 2001 m., po rugsėjo 11 d. išpuolių Niujorke NATO sąjungininkai pasinaudojo 5-uoju straipsniu ir suskubo padėti Amerikai.
Tai prisidėjo prie to, kad būtų pasiekta kulminacija NATO vadovaujamai invazijai į Afganistaną dėl kaltinimų, kad valdančioji Talibano grupuotė suteikė prieglobstį Al-Qaeda teroristinei grupuotei, kuri buvo atsakinga už išpuolius Niujorke.
NATO sąjungininkai kovojo kartu su JAV. Jie kartu dalinosi skausmu dėl prarastų gyvybių.
Todėl JAV viceprezidento JD Vance'o pastabos apie Didžiąją Britaniją, kuri ją pavadino „atsitiktine šalimi, kuri 30 ar 40 metų nekovojo karo“ Europoje buvo laikomos ypač įžeidžiančiomis.
NATO sąjungininkai taip pat ėmėsi veiksmų kolektyvinės gynybos priemonėms stiprinti ir kitais atvejais, kai nebuvo pasiektas 5-ojo straipsnio taikymo slenkstis, pavyzdžiui, po Rusijos Krymo aneksijos ir 2022 m. invazijos į Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
