Našlaičiams išgyventi padeda geradariai

Vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mą pa­ra­mą naš­lai­čiams Pak­ruo­jo ra­jo­ne gy­ve­nan­tys trys ne­pil­na­me­čiai tre­čią mė­ne­sį ma­to tik po­pie­riu­je. Jie gy­ve­na iš mo­čiu­tės men­kos pen­si­jos pri­si­dur­da­mi 150 li­tų vals­ty­bės ski­ria­mų vai­ko pi­ni­gų. Ne­lai­mės iš­tik­tiems vai­kams pa­gal­bos ran­ką su­sku­bo ties­ti ge­ra­da­riai.

Naš­lai­čių glo­bos ėmė­si mo­čiu­tė

Še­šias­de­šimt še­še­rių Drau­de­lių kai­mo gy­ven­to­ja Ma­ri­ja Plu­kie­nė ne­si­ti­kė­jo, kad jai teks lai­do­ti sa­vo vai­ką, o vi­siš­kais naš­lai­čiais li­ku­siems anū­kams at­sto­ti ir tė­vą, ir mo­ti­ną.

Gruo­džio mė­ne­sį pa­lai­do­ju­si sa­vo ke­tu­rias­de­šimt­me­tę duk­te­rį, M. Plu­kie­nė per­si­kė­lė į jos na­mus. Čia – ve­lio­nės ne­pil­na­me­čiai vai­kai: greit aš­tuo­nio­lik­to­jo gim­ta­die­nio su­lauk­sian­ti duk­tė, vie­nuo­li­kos ir aš­tuo­ne­rių sū­nūs. Vi­si jie – dar moks­lei­viai.

Prieš pu­sant­rų me­tų pa­lai­do­tas tė­vas, o praė­ju­sių me­tų pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis ne­tek­ta ma­mos. Naš­lai­čių glo­bė­ja ta­po mo­čiu­tė Ma­ri­ja Plu­kie­nė.

Nors po duk­ters lai­do­tu­vių sun­kiai vaikš­tan­ti mo­te­ris ne­dels­da­ma su­tvar­kė do­ku­men­tus dėl naš­lai­čių pen­si­jų ir glo­bos sa­vo anū­kams, tre­čią mė­ne­sį jai ir vai­kams vie­nin­te­lės pa­ja­mos yra men­ka jos se­nat­vės pen­si­ja.

Mi­rus duk­rai, vai­kams po tė­vo mir­ties mo­kė­tos naš­lai­čių pen­si­jos bu­vo nu­trauk­tos dėl per­skai­čia­vi­mo. Vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­ma pa­ra­ma įstri­go biu­rok­ra­ti­nė­je sis­te­mo­je, vai­kus pa­lik­da­ma ne­tur­tin­gų gi­mi­nai­čių ir ge­ra­da­rių ma­lo­nei.

Ne­mo­ka­mi pie­tūs ne­bep­rik­lau­so

Tre­čią mė­ne­sį iš val­džios pa­ra­mos lau­kian­tys naš­lai­čiai yra li­kę ir be ne­mo­ka­mų pie­tų mo­kyk­lo­je.

Aps­kai­čia­vus vi­siems trims vai­kams tek­sian­čias pa­šal­pas bei glo­bos pi­ni­gus mo­čiu­tei, su­si­da­ro kiek­vie­nam šei­mos na­riui 520 li­tų pa­ra­mos per mė­ne­sį.

Vals­ty­bė lai­ko, kad tai yra di­de­li pi­ni­gai. To­dėl naš­lai­čiams už mai­ti­ni­mą – vos ne po pus­šim­tį li­tų tu­rė­tų su­mo­kė­ti glo­bė­ja – jų mo­čiu­tė.

Ta­čiau ji šian­dien to­kios su­mos su­mo­kė­ti ne­ga­li, nes nei glo­bos pi­ni­gų, nei naš­lai­čių pa­šal­pų dar ne­su­lau­kė.

„Ne­sup­ran­tu, ko­dėl mo­ti­nai esant gy­vai vai­kams mo­kyk­lo­je pie­tūs bu­vo ne­mo­ka­mi, o da­bar, kai li­ko vie­ni, pa­tiems rei­kia su­si­mo­kė­ti“, – lo­giš­ko at­sa­ky­mo ne­ran­da naš­lai­čių mo­čiu­tė.

Ne­mo­ka­mus pie­tus vai­kai gau­da­vo, kol ma­ma bu­vo gy­va, nes pa­gal naš­lės pa­ja­mas šei­ma, kaip ir dau­ge­lis šia­me kai­me, bu­vo pri­skir­ta prie ne­pa­si­tu­rin­čių.

Mai­tin­to­ja – kar­vu­tė

Pa­si­li­go­ju­siai ir sun­kiai vaikš­tan­čiai mo­te­riai iš­gy­ven­ti su naš­lai­čiais tik iš pen­si­jos bū­tų neį­ma­no­ma, jei ne ve­lio­nės duk­ters tu­rė­tas ūke­lis – pul­ke­lis de­dek­lių ir kar­vė. Ji da­bar – svar­biau­sia mai­tin­to­ja.

„Viš­tos pa­de­da kiau­ši­nių, tu­ri­me pie­no. Kai jo su­tau­po­me, pa­si­da­ro­me varš­kės. Ta­da vai­kams iš­ver­du spur­gų, vir­ti­nu­kų, kar­tais – ir ce­pe­li­nų. Rei­kia iš­gy­ven­ti, – ne­bai­gia min­ties M.Plu­kie­nė. – Sa­vų daug, per vi­sus iš­si­lai­ky­si­me“, – ne­vil­čiai ne­pa­si­duo­da mo­te­ris.

„Sa­vo še­šis užau­gi­nau, ti­kiuo­si dar paau­gin­ti ir tuos. Kai­me gy­ve­na du ma­no sū­nūs su šei­mo­mis, pa­de­da. Dar ir se­ne­lis pri­si­de­da“, – apie sa­vo so­dy­bo­je li­ku­sį su­tuok­ti­nį už­si­me­na naš­lai­čių glo­bė­ja. – Kaip ir anks­čiau, pa­va­sa­rį so­din­si­me dar­žus, bus leng­viau“, – apie atei­tį kal­ba mo­te­riš­kė.

Be pi­ni­gų sun­kiau­sia ne­lai­mė­je

M.Plu­kie­nė ti­ki, kad val­di­nin­kai ne­me­la­vo, jog naš­lai­čių pen­si­jas ir glo­bos pi­ni­gus jie pra­dės gau­ti dar šį mė­ne­sį. Glo­bė­jai bu­vę paaiš­kin­ta, kad vals­ty­bės pa­ra­ma vė­luo­ja dėl „Sod­ros“ duo­me­nų ba­zė­je ap­tik­tų ve­lio­nės įmo­kų ne­tiks­lu­mų.

Re­dak­ci­jai tai pa­tvir­ti­no ir sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės rū­py­bos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Kris­ti­na Ba­gu­že­vi­čie­nė.

Ar ne­bu­vo svars­to­ma naš­lai­čius pa­rem­ti bent vien­kar­ti­ne pa­šal­pa, kol juos pa­sieks biu­rok­ra­ti­nė­je sis­te­mo­je įstri­gu­si pa­ra­ma?

„Pa­rem­ti ne­bė­ra iš ko, nes vien­kar­ti­nėms pa­šal­pos ne­lai­mės at­ve­ju biu­dže­te te­bu­vo nu­ma­ty­ti 5 tūks­tan­čiai li­tų. Ka­dan­gi per­nai pi­ni­gų tam pri­trū­ko­me, pa­šal­pas sky­rė­me šių me­tų są­skai­ta. Kai tą įsi­sko­li­ni­mą pa­den­gė­me, šelp­ti ne­be­li­ko iš ko,“ – sa­kė K. Ba­gu­že­vi­čie­nė.

Dė­kin­ga už pa­ra­mą

Naš­lai­čių glo­bė­ja M. Plu­kie­nė ne­sut­ram­do aša­rų kal­bė­da­ma apie ne­tek­tį ir ge­ra­da­rių kai­my­nų pa­gal­bą: „Ne­si­ti­kė­jom to­kios žmo­nių at­jau­tos ir pa­ra­mos“. Pir­mo­sio­mis ne­lai­mės die­no­mis da­lį kai­my­nų, gi­mi­nai­čių paau­ko­tų pi­ni­gų te­ko iš­leis­ti lai­do­tu­vėms.

Ne­lai­mės iš­tik­tą šei­mą šel­pė ir sa­vi, ir sve­ti­mi. Dėl to kie­me jau at­si­ra­do ne­men­ka krū­va mal­kų. Pa­gal­bos ran­ką tie­sia ir ne­ži­no­mi žmo­nės, ir Paš­vi­ti­nio bend­ruo­me­nė.

„Esu vi­siems nuo­šir­džiau­siai dė­kin­ga. Mū­sų kai­me tur­tuo­lių nė­ra, žmo­nės au­ko­jo gal ir pa­tiems la­bai rei­ka­lin­gus pi­ni­gė­lius. Ne­si­ti­kė­jau, kad ap­link tiek ge­ra­da­rių. Net iš Paš­vi­ti­nio pa­što at­ne­šė vo­ke­lį su pi­ni­gais“, – ska­re­lės kam­pu­čiu aša­ras šluos­tė ne vie­ną de­šimt­me­tį laiš­ki­nin­ke dir­bu­si M.Plu­kie­nė.

Po ne­lai­mės at­si­ties­ti naš­lai­čiams ir jų glo­bė­jai pa­de­dan­tys žmo­nės M.Plu­kie­nę pa­ska­ti­no at­si­da­ry­ti są­skai­tą pa­ra­mai priim­ti. Mo­te­ris su­ti­ko, kad ji bū­tų pa­skelb­ta.

Pak­ruo­jo ūki­nin­kų kre­di­to uni­ja, LT 245011900010049206, Ma­ri­ja Plu­kie­nė.

Janina Vansauskienė