Valstybės garantuojamą paramą našlaičiams Pakruojo rajone gyvenantys trys nepilnamečiai trečią mėnesį mato tik popieriuje. Jie gyvena iš močiutės menkos pensijos prisidurdami 150 litų valstybės skiriamų vaiko pinigų. Nelaimės ištiktiems vaikams pagalbos ranką suskubo tiesti geradariai.
Našlaičių globos ėmėsi močiutė
Šešiasdešimt šešerių Draudelių kaimo gyventoja Marija Plukienė nesitikėjo, kad jai teks laidoti savo vaiką, o visiškais našlaičiais likusiems anūkams atstoti ir tėvą, ir motiną.
Gruodžio mėnesį palaidojusi savo keturiasdešimtmetę dukterį, M. Plukienė persikėlė į jos namus. Čia – velionės nepilnamečiai vaikai: greit aštuonioliktojo gimtadienio sulauksianti duktė, vienuolikos ir aštuonerių sūnūs. Visi jie – dar moksleiviai.
Prieš pusantrų metų palaidotas tėvas, o praėjusių metų paskutinėmis dienomis netekta mamos. Našlaičių globėja tapo močiutė Marija Plukienė.
Nors po dukters laidotuvių sunkiai vaikštanti moteris nedelsdama sutvarkė dokumentus dėl našlaičių pensijų ir globos savo anūkams, trečią mėnesį jai ir vaikams vienintelės pajamos yra menka jos senatvės pensija.
Mirus dukrai, vaikams po tėvo mirties mokėtos našlaičių pensijos buvo nutrauktos dėl perskaičiavimo. Valstybės garantuojama parama įstrigo biurokratinėje sistemoje, vaikus palikdama neturtingų giminaičių ir geradarių malonei.
Nemokami pietūs nebepriklauso
Trečią mėnesį iš valdžios paramos laukiantys našlaičiai yra likę ir be nemokamų pietų mokykloje.
Apskaičiavus visiems trims vaikams teksiančias pašalpas bei globos pinigus močiutei, susidaro kiekvienam šeimos nariui 520 litų paramos per mėnesį.
Valstybė laiko, kad tai yra dideli pinigai. Todėl našlaičiams už maitinimą – vos ne po pusšimtį litų turėtų sumokėti globėja – jų močiutė.
Tačiau ji šiandien tokios sumos sumokėti negali, nes nei globos pinigų, nei našlaičių pašalpų dar nesulaukė.
„Nesuprantu, kodėl motinai esant gyvai vaikams mokykloje pietūs buvo nemokami, o dabar, kai liko vieni, patiems reikia susimokėti“, – logiško atsakymo neranda našlaičių močiutė.
Nemokamus pietus vaikai gaudavo, kol mama buvo gyva, nes pagal našlės pajamas šeima, kaip ir daugelis šiame kaime, buvo priskirta prie nepasiturinčių.
Maitintoja – karvutė
Pasiligojusiai ir sunkiai vaikštančiai moteriai išgyventi su našlaičiais tik iš pensijos būtų neįmanoma, jei ne velionės dukters turėtas ūkelis – pulkelis dedeklių ir karvė. Ji dabar – svarbiausia maitintoja.
„Vištos padeda kiaušinių, turime pieno. Kai jo sutaupome, pasidarome varškės. Tada vaikams išverdu spurgų, virtinukų, kartais – ir cepelinų. Reikia išgyventi, – nebaigia minties M.Plukienė. – Savų daug, per visus išsilaikysime“, – nevilčiai nepasiduoda moteris.
„Savo šešis užauginau, tikiuosi dar paauginti ir tuos. Kaime gyvena du mano sūnūs su šeimomis, padeda. Dar ir senelis prisideda“, – apie savo sodyboje likusį sutuoktinį užsimena našlaičių globėja. – Kaip ir anksčiau, pavasarį sodinsime daržus, bus lengviau“, – apie ateitį kalba moteriškė.
Be pinigų sunkiausia nelaimėje
M.Plukienė tiki, kad valdininkai nemelavo, jog našlaičių pensijas ir globos pinigus jie pradės gauti dar šį mėnesį. Globėjai buvę paaiškinta, kad valstybės parama vėluoja dėl „Sodros“ duomenų bazėje aptiktų velionės įmokų netikslumų.
Redakcijai tai patvirtino ir savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Kristina Baguževičienė.
Ar nebuvo svarstoma našlaičius paremti bent vienkartine pašalpa, kol juos pasieks biurokratinėje sistemoje įstrigusi parama?
„Paremti nebėra iš ko, nes vienkartinėms pašalpos nelaimės atveju biudžete tebuvo numatyti 5 tūkstančiai litų. Kadangi pernai pinigų tam pritrūkome, pašalpas skyrėme šių metų sąskaita. Kai tą įsiskolinimą padengėme, šelpti nebeliko iš ko,“ – sakė K. Baguževičienė.
Dėkinga už paramą
Našlaičių globėja M. Plukienė nesutramdo ašarų kalbėdama apie netektį ir geradarių kaimynų pagalbą: „Nesitikėjom tokios žmonių atjautos ir paramos“. Pirmosiomis nelaimės dienomis dalį kaimynų, giminaičių paaukotų pinigų teko išleisti laidotuvėms.
Nelaimės ištiktą šeimą šelpė ir savi, ir svetimi. Dėl to kieme jau atsirado nemenka krūva malkų. Pagalbos ranką tiesia ir nežinomi žmonės, ir Pašvitinio bendruomenė.
„Esu visiems nuoširdžiausiai dėkinga. Mūsų kaime turtuolių nėra, žmonės aukojo gal ir patiems labai reikalingus pinigėlius. Nesitikėjau, kad aplink tiek geradarių. Net iš Pašvitinio pašto atnešė vokelį su pinigais“, – skarelės kampučiu ašaras šluostė ne vieną dešimtmetį laiškininke dirbusi M.Plukienė.
Po nelaimės atsitiesti našlaičiams ir jų globėjai padedantys žmonės M.Plukienę paskatino atsidaryti sąskaitą paramai priimti. Moteris sutiko, kad ji būtų paskelbta.
Pakruojo ūkininkų kredito unija, LT 245011900010049206, Marija Plukienė.
Janina Vansauskienė