„Labai noriu ko nors pasiekti gyvenime. Nebegaliu toliau blaškytis be vietos. Matau žmonių, kurie buvo priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio, tačiau pasveiko ir dabar užtikrintai žengia iš naujo atrastu gyvenimo keliu. Išvengdami slystelėjimų...“ – portalui balsas.lt pasakojo 21-erių Vidmantas, šiuo metu siekiantis atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio.
Varėnos rajone Panaros kaime esančioje Pilnų namų bendruomenėje jau keturis mėnesius gyvenantis Vidmantas atvirai ir be jokių užuolankų papasakojo apie tamsųjį savo gyvenimo periodą ir pasidalijo, tikėkimės, šviesesnės ateities lūkesčiais.
– Ar daug Pilnų namų bendruomenėje sutikai, tavo nuomone, tinkamų pavyzdžių? – balsas.lt pasiteiravo 21-erių Vidmanto.
– Būdamas čia susipažinau su vienu žmogumi, kuris šioje bendruomenėje gyvena beveik dvejus metus. To žmogaus nereikėjo visiškai izoliuoti, kad jam pavyktų atsikratyti blogų įpročių.
Priešingai, jis išvažiuodavo iš bendruomenės teritorijos, bet jokių problemų dėl to nekildavo. Pagerėjo jo santykiai su artimaisiais, žmogus ėmė labiau pasitikėti savimi.
– Kiek laiko jūsų bendruomenėje gali gyventi reabilitaciją atliekantys žmonės?
– Ilgiausiai, mano žiniomis, čia galima gyventi iki dvejų metų. Vėliau svarstoma, ką daryti toliau Variantų yra įvairiausių. Keliamas klausimas, kuo tu gali būti naudingas bendruomenei, prie kokios veiklos prisidėti.
– Ar čia praleidęs keturis mėnesius jautiesi pasikeitęs, sustiprėjęs?
– Programoje įvardyti žingsniai man labai padėjo suvokti, kad viskam reikia laiko bei ilgo ir kruopštaus darbo. Už klaidas, kurias darydavau, mėgdavau sau lengvai atleisti. Bet dabar suprantu, kad to daryti negalima.
Jaučiuosi šiek tiek sustiprėjęs. Supratau, koks esu žmogus ir koks buvau, kai pradėjau vartoti narkotikus bei alkoholinius gėrimus. Dabar stengiuosi mokytis iš kitų klaidų.
Šiuo metu dar nesugebėčiau grįžti į normalų visuomeninį gyvenimą. Greičiausiai vėl paslysčiau, pradėčiau vartoti narkotikus. Maža to, visos priklausomybės pasireikštų dvigubai stipriau.
– Ar priklausomybių turintys žmonės noriai dalijasi savo patirtimi su likimo broliais?
– Taip, mes dažnai pasikalbame. Yra dalykų, kurių negalėtum pasakyti patiems artimiausiems žmonėms, tačiau su likimo broliais būni atviras. Kartais bendraujame ypač atvirai.
Mano mamai būtų labai skaudu sužinoti daug mano ankstesnio gyvenimo detalių, todėl džiaugiuosi, kad yra žmonių, kuriems galiu išsipasakoti.
Visą laiką kaupdavau emocijas savyje. Niekada niekam neišsipasakodavau, todėl būdamas čia galiu labiau atsipalaiduoti.
– Ar yra žmogus (pavyzdžiui, mergina), kuris tavęs lauktų grįžtančio namo po reabilitacijos?
– Tikiuosi, nors negaliu teigti 100 procentų, kad yra viena mergina. Bet ji prisigalvojusi daug apie mūsų ateitį, o aš dar nieko nežinau, nes esu nepasiruošęs santykiams, juo labiau ilgesniems įsipareigojimams.
Pirma turiu rasti gyvenimo prasmę, nenoriu daryti skubotų sprendimų. Viską reikia apgalvoti. Anksčiau priimdavau daug skubotų sprendimų dėl kurių tekdavo skaudžiai nusivilti.
– Kur planuoji gyventi, kai baigsi reabilitaciją?
– Galvoje sukasi įvairios mintys. Namo tikrai negrįšiu, nes ten susitikčiau tuos pačius žmones, dėl kurių ir prasidėjo dalis mano problemų. Manau, kad svarbiausia bus pakeisti aplinką ir pradėti viską iš naujo.
Turiu įvairių pasiūlymų. Anksčiau buvau užsiėmiau ir legaliu verslu – stengiausi parduoti naudotus automobilius. Pinigai buvo dideli. Per dieną galėdavau užsidirbti ir 1 tūkst. eurų. Vien stovėdamas turguje. Todėl prisikaupė daug pinigų. Atsirado nereikalingų pirkinių.
– Ar nebijai, kad po reabilitacijos tave vėl pradės persekioti tamsūs praeities šešėliai?
– Rizika visada išlieka. Mes esame bejėgiai prieš priklausomybes, tačiau norėdami galime įveikti viską. Bendruomenėje esame susidarę sąrašą skriaudų, kurias esame padarę ir norime ištaisyti. Mes turime daryti gera tiek dėl savęs, tiek dėl kitų žmonių.
Manau, kad praeitis visą laiką persekios, bet aš jau būsiu toks stiprus, kad su tuo susidorosiu. Žinosiu, koks esu žmogus ir koks noriu būti ateityje. Man tai suteiks daugiau stiprybės, todėl praeities klaidų nebekartosiu.
Taip pat skaitykite:
Atvira išpažintis: narkotikams ir alkoholiui vergavau nuo 16 metų (I)
