Naujienų portalas tv3.lt prieš Seimo rinkimus apžvelgia kandidatus, didžiausias intrigas ir galimus netikėtumus vienmandatėse rinkimų apygardose. Šį kartą – Kauno vienmandačių apžvalga.
Landsbergis bandys laimėti antrą kartą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis bandys antruose rinkimuose iš eilės nuskinti pergalę Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje. Prieš ketverius metus konservatorių lyderis antrajame ture nugalėjo valstiečių kandidatę Audronę Jankuvienę.
Valdančiųjų kandidatė iššūkį G. Landsbergiui mes ir šių metų rinkimuose. Apygardos rinkėjų simpatijų tikisi ir kiti politikai: partijos „Lietuva-visų“ kandidatas Valdemaras Chomičius, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Povilas Dievaitis, Krikščionių sąjunga kelia Eligijaus Dzežulskio-Duonio kandidatūrą, socialdemokratai – Tomą Jakutavičių, socialdarbiečiai deleguoja Viktorą Kanapecką.
Centro partijos-tautininkų kandidatas bus Algimantas Sabaliauskas, Liaudies partijos – Edvardas Satlevičius, Darbo partija kelia Jolantos Stanoslovaitienės kandidatūrą, Nacionalinis susivienijimas – Dainių Trečiakauską, „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas – Dainius Varnas, Liberalų sąjūdžio – Aurelijus Zykas, Karolis Žemaitis atstovaus Laisvės partiją.
Susisiekimo ministras, lenkų rinkimų akcijos kandidatas Jaroslavas Narkevičius nusprendė rinkimuose dalyvauti ne Trakuose, kur įprastai politikas keldavo savo kandidatūrą, o Centro-Žaliakalnio apygardoje.
Landsbergis laimės (ne)užtikrintai?
Konservatorių lyderis G. Landsbergis yra vienas nemėgiamiausių šalies politikų, tačiau tai neturėtų sutrukdyti laimėti Centro-Žaliakalnio apygardoje, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktarė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
„Akivaizdu, kad iš to [kandidatų] sąrašo, nelabai kas galėtų pasivaržyti. Net tie nepasitenkinimo balsai turbūt nebūtinai suveiks“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kaip pažymi politologė, praėjusiuose rinkimuose visose Kauno vienmandatėse pergalę šventė valstiečiai, išskyrus vieną – Centro-Žaliakalnio, kurioje mandatą iškovojo būtent G. Landsbergis.
„Konservatyvusis rinkėjas pasižymi partijos struktūros palaikymo savybe. Tikėtina, kad vien tik tai, kad kandidatuoja pirmininkas, tai mobilizuoja tą konservatyvų rinkėją. <...> Landsbergis galėtų jaustis sąlyginai saugus. Aišku, niekada nežinom, kas gali įvykti, koks tai skandalas ar netikėtumas. Bet šiaip jis turi daugiau šansų nei kiti kandidatai“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Vienas iš tų kandidatų yra gana netikėtas – J. Narkevičius. Politikas dažniausiai savo kandidatūrą keldavo Trakuose, kuriuose J. Narkevičiui sekdavosi išties neblogai, jis arba būdavo išrenkamas Seimo nariu, arba būdavo arti to.
Gana netikėtą J. Narkevičiaus pasirodymą Kaune I. Petronytė-Urbonavičienė aiškina bandymu kelti tiek LLRA-KŠS, tiek pačio susisiekimo ministro žinomumą Kaune.
„Jeigu keliama tokia kandidatūra, maža tikimybė, kad jį išrinks. Tai galbūt noras parodyti pasirinkimo galimybę ir auginti šansus ateityje, kaip partijos arba kaip politiko“, – svarstė politologė.
Šilainių dilema – kas pakeis Karbauskį?
Šilainių apygarda tikrai turės naują atstovą parlamente. Prieš ketverius metus šioje apygardoje rinkėjai didžiausią pasitikėjimą išreiškė valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kuris šiemet nusprendė nedalyvauti rinkimuose vienmandatėse apygardose.
Praėjusiuose rinkimuose R. Karbauskis antrajame ture nugalėjo Rimantą Joną Dagį. Prieš ketverius metus R. Dagys atstovavo konservatoriams, o šiemet neša naujai įkurtos Krikščionių sąjungos vėliavą.
Politikui konkurenciją sudarys dabartinė Kauno konservatorių lyderė Jurgita Šiugždinienė, socialdemokratams atstovaus Laurynas Šedvydis, valstiečiams – Ligita Valalytė, darbiečiai kelia Roberto Stanionio kandidatūrą.
Socialdarbiečių atstove bus Salvija Buzelienė, Kęstutis Gumbrys atstovaus Lietuvos žalių partiją, Darius Kudirka – „Laisvę ir teisingumą“, Gediminas Merkys gins Centro partijos-tautininkų garbę, Liberalų sąjūdžiui mandatą iškovoti mėgins Rimantas Mikaitis, „Lietuva-visų“ į rinkimus siunčią Juozą Murauską, Leonija Petrauskaitė atstovaus Lenkų rinkimų akciją.
Dagys: daug kas galvojo, kad aš jų atstovas, o ne Karbauskis
R. J. Dagys ne vieną kadenciją buvo šilainiškių atstovas Seime, tačiau prieš ketverius metus pralaimėjo šioje apygardoje R. Karbauskiui. Politikas šių metų rinkimuose pagrindinių konkurentų neįvardija.
„Per daug jų nereitinguoju. Manau, kad šiuose rinkimuose daug kas turi šansų. <...> Pagrindinių didžiųjų partijų atstovai gal turės kažkokį šiokį tokį pranašumą, bet tikrai ne tokį didelį kaip anksčiau“, – įsitikinęs R. J. Dagys.
Politikas savęs taip pat neįvardija kaip vieno iš favoritų laimėti Šilainiuose.
„Neturiu tokio žvaigždės komplekso. Manau, kad tą laikotarpį, kai buvo išrinktas Karbauskis, aš toje apygardoje toliau dirbau, priiminėjau žmones. Dalis jų giliai nustebdavo, kad ne aš juos atstovauju toje apygardoje, o Karbauskis. Jiems būdavo nustebimas, kaip tai galėjo taip įvykti“, – pasakojo jis.
R. J. Dagio nuomone, Šilainių rinkėjai už jį turėtų balsuoti dėl jo kasdienio darbo su rajono bendruomene, mokyklomis, darželiais.
„Net sunku kažką pasakyti, dirbi su žmonėmis ir jie tave įvertina“, – sakė R. J. Dagys.
Turi ką pasiūlyti šilainiškiams
Praėjusiuose rinkimuose R. J. Dagys atstovavo konservatoriams, tačiau šios kadencijos metu paliko TS-LKD ir įkūrė naują politinę jėgą – Krikščionių sąjungą. Buvusiam partijos kolegai Šilainių apygardoje konkurenciją sudarys Jurgita Šiugždinienė, kuri praėjusiais metais dalyvavo Kauno mero rinkimuose.
Naujienų portalui tv3.lt J. Šiugždinienė pasakojo, kad ji yra sukaupusi daugybę patirties valstybės valdymo tobulinimo klausimais, virš 20 metų konsultavo kitų šalių vyriausybes, turi vadovavimo patirties dirbdama Kauno technologijų universitete.
„Valstybės valdymas man nėra naujiena“, – tikino konservatorė.
Kita priežastis, kodėl šilainiškiai turėtų ją palaikyti rinkimuose, anot J. Šiugždinienės, yra konservatorių programa.
„Tikiu, jog mūsų programoje siūlomi dalykai yra labai aktualūs kauniečiams, tame tarpe šilainiškiams. Tai ir eilių sveikatos įstaigose mažinimas, „žalieji koridoriai“ skubiems tyrimams onkologiniams ir širdies ligomis sergantiems ligoniams, vienodos starto pozicijos mūsų vaikams – gera mokykla, darželis“, – programos akcentus vardijo kandidatė.
Konkurentų stiprybių ar silpnybių J. Šiugždinienė nenorėjo įvardinti, o viena savo stiprybių laiko tuo, kad yra iš Kauno.
„Esu kaunietė, čia gimusi ir augusi, pažįstu labai gerai Kauną, pažįstu Šilainius, todėl, manau, galėčiau gerai įgyvendinti nacionalinius prioritetus, kurie svarbūs ir Šilainių žmonėms“, – tvirtino J. Šiugždinienė.
Susigrums šokėjai, buvę ir esami ministrai
Kalniečių apygardoje susikaus 11 kandidatų, tarp jų – Seimo nariai Arvydas Anušauskas (TS-LKD) ir Aušra Papirtienė (LVŽS), V. Matijošaičio patarėjas Simonas Kairys (LRLS).
Savanorių apygardoje rinkėjų simpatijų tikėsis 11 kandidatų, tarp jų – Seimo nariai Vytautas Kamblevičius (LSDDP) ir Lauras Stacevičius (LVŽS), Nacionaliniam susivienijimui atstovaus patyręs Kauno politikas Stanislovas Buškevičius.
Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje Seimo nario mandato sieks buvęs ūkio ministras Evaldas Gustas (LSDDP), buvusi žurnalistė Laura Radzevičiūtė (Darbo partija), šokėjas Saulius Skambinas (Laisvės partija), Seimo nariai Kazys Starkevičius (TS-LKD) ir Gediminas Vasiliauskas (LVŽS). Iš viso – 11 kandidatų.
Panemunėje „ginklus surems“ 10 kandidatų, tarp jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (LVŽS), Seimo narė Gintarė Skaistė (TS-LKD), buvęs parlamentaras Jonas Varkala („Drąsos kelias“).
Aleksoto-Vilijampolės rinkėjų simpatijų lauks parlamentarai Egidijus Vareikis (Krikščionių sąjunga), Mindaugas Puidokas (Darbo partija), Vytautas Juozapaitis (TS-LKD). Iš viso – 11 kandidatų.
Konservatoriai atsikovos Kauną?
Kaunas ilgą laiką buvo vadinamas konservatorių bastionu. Laikinosios sostinės savivaldoje TS-LKD turėjo didelę įtaką, Seimo rinkimuose Kaune kregždutę savo simboliu pasirinkusi partija galėdavo tikėtis ne vieno iškovoto mandato.
Viskas po truputį pradėjo keistis 2015 m., kai Kauno mero rinkimuose laimėjo Visvaldas Matijošaitis, po metų, Seimo rinkimų metu, Kauną, kaip ir didžiąją dalį Lietuvos, nuplovė vadinamoji „žalioji valstiečių bangą“.
„Akivaizdu, kad Kaune konservatoriai turi kažkiek išlikusių savo rinkėjų. Klausimas, ar sugebės juos pasiimti. Vieną vertus, tas buvimas opozicijoje jiems lyg ir duotų pliusą rinkimuose, nes tai galimybė surinkti ne tokius piktus savo rinkėjus. Bet iš kitos pusės, tas negelbėjo jų ir ankstesniais metais“, – samprotavo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Pasak jos, kauniečius galėjo nuvilti konservatorių darbas parlamente, kur, politologės nuomone, iš TS-LKD frakcijos girdėdavosi mažokai konstruktyvumo.
„Bet Kaunas yra Kaunas, mes jį visą laiką buvome linkę matyti kaip konservatorių miestą. Sakyčiau, kad toks įdomus scenarijus gali būti, tokio vienareikšmiško atsakymo kaip ir nėra. Vieną vertus, galimybės visos yra, bet iš kitos pusės, nebūtinai jos bus išnaudotos“, – teigė pašnekovė.
Valstiečių ir Matijošaičio galia Kaune
Prieš ketverius metus tik Centro-Žaliakalnio apygarda atsilaikė valstiečių šturmui, visur kitur LVŽS šventė pergalę. I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, praėjusiuose rinkimuose valstiečiai susišlavė nepatenkintų rinkėjų balsus.
„Faktas, kad šiais metais valstiečiai nėra tokia jėga, kuri žaistų savo naujumo korta. Turbūt tas konkurentų, valstiečių, kaip konkurentų, savotiškas nusilpimas, konservatoriams gali išeiti į naudą. Čia tikrai tokia labai įdomi drama stebėjimui“, – svarstė politologė.
Seimo rinkimuose žaidžia ir savivaldos politikų korta. Kauno miesto meras V. Matijošaitis ne kartą reiškė paramą LVŽS, ne išimtis ir šie rinkimai. I. Petronytė-Urbonavičienė tikina, kad mero parama valstiečiams yra naudinga, ji didina jų šansus rinkimuose.
„Bet klausimas, ar sustiprina tiek, kiek galėjo sustiprinti praeitais metais. Net priešpandeminiu metu buvo toks nusivylimas Matijošaičiu ir jo krentantys reitingai. Tai rodo, kad susižavėjimo ir pakilimo „Vieningojo Kauno“ kauniečių akyse metai jau praeidinėja. Akivaizdu, kad ta parama padės, bet ne tiek, kad būtų galima labai užtikrintai jaustis. Ta drama ir tas varžymasis grįžta“, – įsitikinusi I. Petronytė-Urbonavičienė.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
