REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Montis Magia alpinistai įkopė į Aguja Poincenot viršūnę Patagonijos kalnuose, Argentinoje. Įspūdingas 3002 metrų aukščio granito bokštas - antroji ekspedicijos „Vertikalus gyvenimas" sėkmingai įveikta viršūnė Pietų Amerikoje. Arūnas dalinasi patirtais įspūdžiais.

REKLAMA
REKLAMA

Kiekvieną dieną iš El Čalteno miestelio matome iš debesų Poincenotą ir Fitz Rojų. Didesnis Fitz Rojus kiek užgožia šalia stūksantį brolį, tačiau grožiu Poincenotas gali konkuruoti su bet kuriuo pasaulio kalnu. Nenuostabu, kad jis mus traukė jau nuo pat pirmos akimirkos, jį išvydus.

REKLAMA

Atidžiai sekdami orų prognozes pastebėjome, kad dvi dienas bus beveik giedra ir nebus vėjo. Mums to pakako, kad susikrautume kuprines ir išeitume į kalnus. Per gerą pusdienį atžygiavome į maždaug 1.2 km aukštyje esančią stovyklavietę, nuo kurios toliau reikia kopti sniegu padengtu ledynu. Nors dar buvo šviesu, nustatėme žadintuvus antrai valandai nakties ir mėginome užmigti.

Pietų pusrutulyje dabar naktys trumpos: pusė vienuoliktos vakare dar būna šviesu, o ketvirtą ryto pasirodo pirmieji saulės spinduliai.

REKLAMA
REKLAMA

Atsikėlėm ir išėjom naktį, nes iki pasirinkto Whillans-Cochrane maršruto dar reikėjo pakilti kiek daugiau nei kilometrą, o po to laukė ir sunkioji dalis - 650 metrų aukščio sniego, ledo ir uolų siena.

Pakeliui Poincenoto link turėjome įveikti stačius sniego šlaitus, uolų atkarpas bei vinguriuoti tarp ledyno plyšių. Sniegas buvo sušalęs ir tvirtas, taigi į plyšius smigdavome retai ir negiliai, šį kartą jie buvo labiau erzinantis nepatogumas, nei grėsmingas pavojus.

Aštuntą valandą ryto pagaliau pasiekėme paskutinius ledyno plyšius, skiriančius mus nuo maršruto pradžios, o juos perlipę pradėjome kopti stačiu sniegu bei ledu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kopimas nebuvo techniškai sudėtingas, tačiau nestabilus ir byrantis pagrindas neleido nei tvirtai atsistoti, nei įsikirsti ledkirčiais. Po kelių valandų sniegą pakeitė uola, vietomis padengta ledu.

Sklandžiai įveikėme sunkiausią maršruto atkarpą ir tikėjomės alpinistinius batus su katėmis pasikeisti lengvais laipiojimo bateliais, tačiau šaltis ir po audros likęs sniegas mus privertė uola lipti apsiavus didelius ir sunkius batus.

Gedas pradėjo kopti pirmas ir sėkmingai mus vedė per plyšių, keterų ir kuluarų labirintą, tik prieš pat viršūnę, mums visiems teko prisidėti prie lengviausio kelio paieškų.

REKLAMA

Aštuntą valandą vakaro pagaliau stovėjome Aguja Poincenot bokšto viršuje ir pro nuovargį prasispraudė džiaugsmo šypsniai.

Trumpam likę be priedangos supratome Patagonijos vėjų galią, kurių stiprumą apačioje esančiame miestelyje  „matuoja" virvele ant šakos pakabintu akmeniu dydžio sulig dviem kumščiais.

Ilgai nedelsę pradėjome leistis virvėmis žemyn - norėjome sudėtingiausias ir klaidžiausias uolų atkarpas įveikti dar šviesoje. Puikus komandinis darbas leido saugiai ir greitai pasiekti kalno papėdę. Antrą valandą nakties pradėjome žygiuoti išmintu taku tarp ledyno plyšių, į stovyklavietę grįžome jau prašvitus, po 26 valandų kopimo. Šviesa miegoti nebetrukdė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų