Atsitiktinumai ir tikimybės užima svarbią vietą statistinėje fizikoje. Įkvėpti konfeti lietaus, Getenburgo universiteto (Švedija) tyrėjai ima geriau suprasti atsitiktinius reiškinius ir tobulina jų tyrimams skirtas priemones.
„Mažyčio trikdžio, sukelto atsitiktinėse sistemose, poveikį galima iliustruoti konfeti pavyzdžiu, – pasakoja Getenburgo universiteto Matematikos mokslų departamento atstovas Danielis Albergas (Daniel Ahlberg). – Jeigu paprastas taisykles pavyksta apibrėžti mažu masteliu, tyrimus įmanoma atlikti kur kas platesniu mastu. Mažyčiai pokyčiai, sukelti vietiniu lygiu, gali duoti kiek kitokių rezultatų pasiekus globalų lygį“.
D. Albergas savo daktaro disertacijoje rėmėsi matematine tikimybių statistika ir vadinamąja sunkimosi teorija, kuri nagrinėja atsitiktines struktūras. Dalį savo darbo jis paskyrė fundamentaliai paprastam objektui – atsitiktinėms struktūroms, kurias ant tam tikro paviršiaus sukūrė konfeti lietus. Tyrėją domina, kaip tokią struktūrą paveikia mažytis trikdis.
„Mažo trikdžio pakanka tam, kad, tarkim, paveikus nedidelį kiekį konfeti susidariusi struktūra pasižymėtų visiškai kitokiomis savybėmis“.
Tokios rūšies tikimybiniai modeliai patys savaime neturi didelio pritaikymo, bet atskleisti reiškiniai leidžia suprasti, ko galima tikėtis, kuomet nagrinėjamos panašios fizikinės sistemos. Pavyzdžiui, galima numanyti, kaip skystis bandys skverbtis į akytą medžiagą, arba kaip miškų plantacijose paplis ligos.
Apie tyrimą: tam tikras konfeti dalelių kiekis ir pažeriamas ant apibrėžto dydžio stačiakampio. Kai kurios dalelės persiklos ir sudarys ištisinius darinius. Mokslininkus domina, ar taip įmanoma sudėlioti ištisinius takus, jungiančius stačiakampio kraštus. Tam, kad ištirtų trikdžių poveikį, tyrėjai kiekvienai dalelei meta monetą: jeigu iškrenta herbas, dalelė paliekama vietoje, jeigu skaičius – ji pašalinama. Pašalintosios konfeti dalelės vėl iš naujo paberiamos ant stačiakampio ir stebima, ar susidaro ištisiniai takai.
