2002 m. paskelbtame tyrime teigiama, kad kai kurie spermoje esantys hormonai gali turėti teigiamos įtakos psichikos sveikatai, rašo iflscience.com.
Tiesa, tyrimo metu vertinta vaginalinė, o ne oralinė sueitis, o tai, kad tyrimas buvo stebimasis, reiškia, kad negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp spermos ir emocinės savijautos, tačiau rezultatai, vis tik, buvo intriguojantys.
Pasak tyrimo autorių, nustatyta, kad moterų, kurios turėjo nesaugių lytinių santykių, polinkis į depresiją buvo žemesnis nei tų, kurios naudojo prezervatyvus.
Turi maistingų medžiagų, tačiau kelia pavojų
Nors reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti šias išvadas, tyrėjai pabrėžia, kad spermoje yra nemažai nuotaiką gerinančių junginių, pavyzdžiui, oksitocino ir serotonino.
Be to, 100 mililitrų spermos yra apie 5 tūkst. miligramų baltymų, taip pat gana didelė cinko dozė ir nedidelis kiekis vitamino C, magnio ir kalio.
Be naudingų maistinių medžiagų, spermoje taip pat yra antioksidanto spermidino, kuris sulėtina mielių, kirminų, musių ir pelių kepenų ląstelių senėjimo procesą.
Šis poveikis siejamas su spermidino gebėjimu reguliuoti ląstelių atsinaujinimo procesą, vadinamą autofagija, nors atrodo mažai tikėtina, kad tokią naudą būtų galima gauti oralinio sekso metu.
Tiems, kurie išspjauna, tai nėra bloga praktika – taip mažėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, pavyzdžiui, ŽIV, herpesu ar hepatitu.
Žinoma, šiomis ligomis galima užsikrėsti ir ne oralinio sekso metu, tačiau užsikrėsti tikimybė daug didesnė, jei oralinį seksą atliekantis žmogus burnoje ar aplink ją turi atvirų žaizdų, sužalojimų.
Taigi, jei ieškote atsakymo, nuryti ar išspjauti, abu šie sprendimai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl visiškai normalu spręsti pagal save ir tai, kas jums atrodo geriausia.
