Balandžio 24–27 d. LITEXPO vykstančioje parodoje „Resta 2014“ net 535 dalyviai iš 10 pasaulio šalių kviečia susipažinti su naujovėmis. Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija specialiai parodai sukūrė įspūdingą „Žaliąją ekspoziciją“.
Rapolas Tamošiūnas
Pailsi ir turi naudos
Šiais metais „Žaliojoje ekspozicijoje“ lankytojams pristatomos lietaus vandens panaudojimo sode galimybės, EKO tvenkiniai, želdinimo tendencijos ir mados, „protingas“ kompostavimas, sodo takelių įrengimas, balkonų ir terasų, stogų ir sienų apželdinimas ir kt. Čia pat veikiančiose „Sodininko dirbtuvėse“ visus sodininkus, daržininkus ir aplinkos puoselėtojus konsultuoja ir praktinius užsiėmimus veda specialistai. Pasak jų, liaudies dainose apdainuotas rūtų darželis pastaraisiais metais smarkiai keičiasi. Tarp erotinę potekstę turėjusių rūtelių vis dažniau imama sodinti ir mažiau romantiškų augalų – pavyzdžiui, česnakų, kitų prieskoninių augalų.
„Jau bene penkmetį Lietuvoje populiarėja sodų ir daržų mada, kai gyvatvore aptvertoje teritorijoje pasodinama ne tik gėlių ar prieskoninių žolių, bet ir daržovių. Tai teikia ir estetinę, ir socialinę, ir ekologinę naudą: graži kompozicija pagyvina kiemą, dirbdamas darželyje žmogus psichologiškai pailsi, o užaugus daržovėms, be jokios baimės, kad jose yra pesticidų, galima jas valgyti, duoti mažiems vaikams“, – teigė Želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos atstovė Ingrida Vainauskienė.
Draugiški augalai
Pašnekovė teigė, kad dažniau estetinę ir praktinę naudą teikiančią žaliąją oazę linkę turėti nuosavo namo kieme mieste gyvenantys žmonės, taip pat verslininkai ir kiti dažniausiai skubantys, laiko neturintys žmonės. Esą nedidelio sodo ir daržo priežiūra yra puiki atgaiva po darbo.
„Visa gudrybė ta, kad specialistas padeda parinkti ir išdėlioti augalus darželyje taip, kad šie tarpusavyje „draugautų“. Pavyzdžiui, vieni augalai turi specifinį kvapą, kuris padeda atbaidyti kitos rūšies augalui būdingus kenkėjus, neleidžia piktžolėms plisti ir pan.“, – sakė I.Vainauskienė. Mados skiriasi
Visgi įkuriant tokį sodą ir daržą vertėtų pagalvoti ir apie jo vietą namų valdoje. Darželis neturėtų būti panašus į tradicinius lietuviškus darželius – jis neturi būti arti namo ar tarsi nugrūstas į sklypo kampą, nes augalai turi gauti kuo daugiau saulės šviesos. Anksčiau užaugančias daržoves ar maistines žoles tikslinga sodinti sodo ir daržo kraštuose, o vėliausiai užaugančias – viduryje.
„Lietuviškos ir užsienietiškos mados skiriasi. Lietuviai labiau linkę sodinti įvairiais daržoves, o, pavyzdžiui, vokiečiai labai mėgsta sodinti kiaulpienes, dobilus ir dilgėles. Šiuos augalus mes bandome naikinti, o vokiečiai parduotuvėse perka jų sėklų ir augina specialiai: mat jiems tai – savotiška egzotika, nes natūralioje gamtoje tokie augalai pas juos neauga“, – tvirtino apželdinimo specialistė.
Neturintiesiems laiko tiks fontanėliai
Lietuviškuose kiemuose vis dar populiaru įsirengti tvenkinius ar dekoratyvinius baseinėlius. „Atsakymas į klausimą, kaip prižiūrėti vandens telkinius, priklauso nuo to, kiek tam bus skiriama laiko. Daugiau jo turintieji gali išsikasti tvenkinį, kuriame maudysis, tačiau turės jį nuolat prižiūrėti, valyti. Skubantiesiems patariama įsirengti tekančio vandens oazes, fontanėlius, tada beveik nieko nereikės daryti“, – patarė specialistė.
