Raimundo draugystė su gamta mena ankstyvus jo gyvenimo metus. Gimęs vienkiemyje, jis nuo vaikystės daug laiko praleisdavo miške. Pamažu prisijaukinęs įvairias gyvūnų, paukščių ir augalijos rūšis, jis galiausiai nusprendė savo gyvenimą pašvęsti miško priežiūrai ir švietėjiškai veiklai apie jį.
Raimundo patirtis atskleidžia, jog miškus lietuviai myli ir vertina. O kaip galėtų būti kitaip? Juk giriose visada gaivu, visada galima rasti pavėsį, pasislėpti nuo vėjo ir įkvėpti gryno oro. Tačiau mišku reikia ne tik džiaugtis, bet ir juo rūpintis. Pasak Raimundo, „mišką po savęs reikia palikti geresnį negu radai.“
Paklaustas, kuo kiekvienas mūsų galėtume prisidėti prie miškų gerovės, miškininkas nė nesudvejojęs patars, jog geriausia tai daryti dalyvaujant talkoje, kai girininkai kerta miškus. Mums nebūtinai reikia sodinti medžius – vien nulūžusių ir visur prikritusių šakų surinkimas padaro didžiulę paslaugą mūsų girioms.
SEB banko valdybos narys, pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius Aivaras Čičelis taip pat pritaria idėjai, jog net ir vienas žmogus gali ženkliai prisidėti prie mūsų gamtos puoselėjimo. Pasak jo, žmonija per metus į atmosferą išskiria net 51 milijardą CO2, o vieno lietuvio anglies pėdsakas vidutiniškai siekia apie 8 tonas.
Daugiausia taršos į aplinką mes išskiriame naudodamiesi energetiniais ištekliais, transportu, netvariai vartodami maistą bei rinkdamiesi netvarias paslaugas ar produktus. Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau pastebima ir pozityvių tendencijų, kai vartotojai atkreipia dėmesį į savo paliekamo anglies pėdsako poveikį žemei ir stengiasi atsirinkti būtent tvarius sprendimus.
Daugiau apie tai, kokius tvaraus gyvenimo įpročius jau įsisąmoninome, o kur dar reikėtų pasitempti – jau šį šeštadienį 11.30 val. laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ per TV3.
