Gamtininkai ragina paskubėti jomis pasidžiaugti, nes, grožis ilgai nesilaikys – scylės, jeigu ims orai šilti, težydi vos kelias savaites.
Bernardinų kapinėse, paukščių apsuptyje, vieną kitą scylių žydėjimo akimirką stengiasi įamžinti vilnietė Aušra. Moteris sako šiandien specialiai atėjusi pasigrožėti mėlynų gėlių jūra.
„Džiugina, stebina, ir labai džiaugiuosi, kad pavasaris atėjo. Vienas iš pirmųjų pavasario simbolių“, – kalba Aušra.
Gide dirbanti Aušra kasmet, vos tik pakvimpa pavasariu, tuoj sulaukia žmonių klausimų: ar jau žydi scylės. Žmonės jų apžiūrėti atvažiuoja iš atokiausių Lietuvos kampelių.
„Neypatinga gėlė, bet ypatinga vieta su ypatingu žydėjimu. Kapinės visada ypatinga vieta, bet, šiuo atveju, einam ne kapų ir kapinių, o to vaizdo, to jausmo, ir pavasario, aišku, turbūt“, – sako Aušra.
Ypatinga vieta džiugina ir specialiai pasigrožėti gėlėmis iš Grigiškių atskubėjusią Nijolę. Moteris sako scylių grožį atradusi maždaug prieš penkerius metus.
„Kaskart kažką naujo matau. Ir pasifotografuoju naujo. – Ką šiemet atradot? – Šiemet dideliais planais fotografuoju, tą didybę visą ir gėlių, ir aplamai kapų“, – pasakoja Nijolė.
Grožis praeivių akį džiugins maždaug dvi, tris savaites. Kaip sako gamtininkai, jeigu nespigins saulė. Jeigu spigins, pasidžiaugti scylėmis turime čia ir dabar. Kitaip jos nužydės.
Ypač, jeigu termometrai rodys dvidešimt ir daugiau. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvių augalų grupės vadovė daktarė Gitana Štukėnienė paaiškina, kodėl sibirinė scylė taip pamilo Bernardinų kapines.
„Žinot, sodyboje atsibodo, žmonės išrauna, sodina kitus augalus, o ten tokioje oazėje, ramybėje. Kaip ir gamtoje, kaip ir miške. Senose sodybose irgi galima aptikti. Kur žmogus mažiau kišasi, viskas palikta natūraliam tam dauginimuisi“, – aiškina VU Botanikos sodo atstovė Gitana Štukėnienė.
O dauginti scylę galima ir svogūnais, ir sėklomis. Ji nėra reiklus augalas, štai ir bujoja visur. Ir ne tik kapinėse. Scylių jūra neatsidžiaugia ir vieno Vilniaus daugiabučio gyventojai.
„Kasmet skirtingi ploteliai, net ne vienu metu pražydi. Aš iškasiau, į Kauno rajoną atidaviau ir ten plantaciją jau turi“, – sako vilnietis Jonas.
Scylė sena, bet ne lietuviško darželio gėlė. Šaltiniuose, kaip sako gamtininkai, pirmą kartą ji paminėta 1576 metais. Ir buvo ji labiau dvaro, kilmingųjų darželio gėlė. Tiesa, kaip sako klimatologai, ne tik scylės, netrukus pamatysime ir daugiau žydinčių augalų, išvysime iš urvų lendančių gyvių, nes prieš kelias dienas Lietuvą aplankiusi šiluma užsibus.
„Temperatūra išliks aukštesnė nei vidutinė daugiametė norma. Na, truputį aukštesnė. Žinoma, šaltesnių dienų, tam tikrų netikėtumų dar pasitaikyti gali, bet žvelgiant į tą bendrąją keturių savaičių balandžio pabaigos, gegužės pradžios, tai situacija, ta situacija graži, ta temperatūra turėtų išsilaikyti aukštesnė nei įprastai pas mus būna“, – tvirtina klimatologas Donatas Valiukas.
Termometrai artimiausiomis dienomis rodys ir iki dvidešimties šilumos. Tiesa, išsirengti nereikėtų, nes tai pavasaris, o ne vasara, ir žemė dar neįšilusi. Lietaus klimatologas bent kol kas nežada. Balandis ir gegužės pradžia numatomi sausesni nei įprastai. Ir rekordų, pasak orų žinovų, irgi nesimato.
Bent tokių, kaip buvo prieš daugiau nei šimtą metų, kai 1920 metais, balandžio dvyliktąją Vilniuje termometrai rodė daugiau nei 24 šilumos. O va prieš 37 metus balandžio tryliktąją fiksuotas ir kitas rekordas, termometrai Biržuose rodė daugiau nei 15 laipsnių šalčio. Tad vargu, ar galėtume taip mėgautis scylių žydėjimu.
