Socialinių tinklų milžinė kovoja su nauja krize, bendrovės buvusiai darbuotojai Frances Haugen nutekinus pluoštą ataskaitų apie vidaus tyrimus, rodančių, kad „Facebook“ vadovai žinojo apie jų produktų potencialią žalą. Šis skandalas paskatino naujus raginimus užtikrinti Jungtinėse Valstijose geresnę šio sektoriaus priežiūrą.
„Facebook“ paskelbti veiklos rezultatai rodo, kad per šių metų trečiąjį ketvirtį bendrovė uždirbo per 9 mlrd. dolerių pelno (17 proc. daugiau) ir kad jos vartotojų padaugėjo iki 2,91 milijardo.
Keliomis valandomis anksčiau paskelbtuose naujuose straipsniuose „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas sulaukė kaltinimų, kad jo platforma nusileido valstybės cenzorių spaudimui Vietname, kad šio socialinio tinklo lingvistiniai trūkumai sudaro sąlygas tarptautiniu mastu klestėti neapykantą kurstančioms kalboms, taip pat kad bendrovė žinojo, jog jos taikomas algoritmas skatino internete toksišką susipriešinimą.
„Šie nepalankūs dokumentai pabrėžia, kad „Facebook“ vadovybė nuo seno ignoruodavo rimtus vidinius perspėjimus, laikydama pelną svarbesniu nei žmonės“, – sakoma technologijų milžines dažnai kritikuojančio JAV senatoriaus Richardo Blumenthalio pareiškime.
Grupė žiniasklaidos priemonių, įskaitant dienraščius „The New York Times“, „The Washington Post“ ir žurnalą „Wired“, dabar gavo prieigą prie „Facebook " vidaus dokumentų, kuriuos F. Haugen anskčiau nutekino JAV tarnyboms. Dienraštis „The Wall Street Journal“ jau anksčiau paskelbė virtinę šia medžiaga paremtų straipsnių.
„Facebook“ skundėsi, kad žiniasklaidos priemonės savo kritiką grindžia tik dalimi medžiagos, atsirinktos iš gausių bendrovės vidinių ataskaitų, kad nepalankiai ir netiksliai pavaizduotų socialinį tinklą, turintį milijardus vartotojų visame pasaulyje.
Užkulisiai
F. Haugen, pirmadienį liudijusi apie socialinių tinklų veiklos užkulisius Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjams, ne kartą sakė, kad „Facebook“ pirmumą teikia savo nepaliaujamam augimui ir tuo pačiu pelnui, o ne savo vartotojų gerovei ir saugumui.
„Facebook“ nebuvo linkęs sutikti, kad bent dalelė jo pelno būtų paaukota saugumui – ir tai nėra priimtina“, – informatorė sakė parlamento nariams. F. Haugen atkreipė dėmesį, kad pikto tono ir neapykantą kurstantis turinys yra „lengviausias būdas auginti“ socialinių tinklų platformą.
Didelės krizės „Facebook“ sukrėsdavo ir anksčiau, bet naujausia galimybė pažvelgti į šios uždaros bendrovės darbo užkulisius suteikė peno daugeliui kritikuojamų straipsnių ir JAV įstatymų leidėjų raginimams griežčiau prižiūrėti socialinius tinklus.
„The Washington Post story“ pirmadienį paskelbtame straipsnyje sakoma, kad M. Zuckerbergas asmeniškai pritarė, jog jo bendrovė patenkintų Vietnamo autoritarinės vyriausybės reikalavimus apriboti vadinamųjų „antivalstybinių“ žinučių platinimą.
Savaitraščio „Politico“ straipsnyje nutekinti dokumentai apibūdinami kaip „lobynas Vašingtono kovai su karteliais“, atskleidžiantys darbuotojų įmonės viduje skelbtus atvirus pasisakymus apie „Facebook“ pasaulinį dominavimą.
Viename iš pirmadienį paskelbtų straipsnių, pasirodžiusiame tinklalapyje „The Verge“, dėmesys buvo sutelktas į pačios bendrovės nuogąstavimus dėl savo ateities.
„Nuo 2019 metų „Facebook“ programėle besinaudojančių paauglių JAV sumažėjo 13 procentų, ir prognozuojama, kad per ateinančius dvejus metus jų sumažės 45 procentais. Tai skatintų bendrovei pelningiausios reklamos rinkos kasdienių vartotojų bendrą mažėjimą“, sakoma straipsnyje, kuriame remiamasi bendrovės vidaus tyrimu.
„Facebook“ anksčiau sugebėjo sėkmingai atsigauti po kitų didelių skandalų, pavyzdžiui, susijusio su britų konsultacine bendrove „Cambridge Analytica“, naudojusia milijonų feisbuko vartotojų asmeninius duomenis tikslinėms politinėms reklamoms rengti.
Tąsyk M. Zuckerbergas asmeniškai nuvyko į Vašingtoną atsiprašyti, o jo bendrovė susitarė su JAV priežiūros institucijomis, kad sumokės 5 mlrd. dolerių kompensaciją.
