Praėjusį šeštadienį TV3 eteryje startavo nauja gyvenimo būdo laida „Kai norisi geriau. Domus galerija“. Ambicingu vadinamo projekto apie gražų gyvenimą vedėjais prodiuseriai pasirinko stilingąją „69 danguje“ narę Kariną Krysko ir dainininką Vaidotą Valiukevičių-Milanno.
Laidų vedėjo amplua vaikinui, ragavusiam dainininko duonos - naujas iššūkis. Tačiau Vaidotas tikina turįs neblogą dikciją, be to, ir kameros jo negąsdinančios. "Jaučiuosi puikiai ir tam subrendęs!" - sako jis.
Kodėl prodiuseriai būtent tave pasirinko tapti šios laidos vedėju? Šalia žaviosios Karinos reikėjo ir simpatiško vyriškio?
Manau, kad esu toks pat vyras, kaip ir tūkstančiai kitų. Jeigu būtų reikėję tik grožio, manau, būtų kreiptasi į modelių agentūras. Kadangi dalyvavau ne viename televizijos projekte, su kuriais susiję šios laidos prodiuseriai, tikiu, jog jie jau buvo įsidėmėję, kad galiu laisvai bendrauti prieš kameras.
Patinki sau ekrane?
Keistas klausimas. Nemąstau apie tai.
Nesiimsi laidos kūrimo? Būsi tik vedėjas?
Iš pradžių reikia susitvarkyti su esamomis pareigomis. O vėliau bus matyti. Norėčiau ne tik ekrane sėdėti, bet ir darbuotis už kadro. Mane labai domina televizijos virtuvė.
Ar ateityje norėtumei vesti kitokio pobūdžio laidą? Na, tarkime, rimtą laidą apie mokslinius atradimus...
Mėgstu pažiūrėti laidas apie gyvūnus, pasiklausyti istorinių pasakojimų. Apie mokslinius atradimus? Kodėl gi ne? Tačiau šiuo metu vedu ne ką prastesnę laidą apie gyvenimiškus žmonių atradimus. Tai bus intriguojanti ir ambicinga laida apie taip pat apibūdinamus žmones. Ir man tai įdomu.
Esi rimtas?
Negalėčiau vienu būdvardžiu savęs apibūdinti. Dažnai būnu rimtas, susikaupęs, nekalbus. Tačiau, kaip ir visiems, būna dienų, kai neišeina manęs užčiaupti ar sugadinti man nuotaikos. Nemėgstu dažnai lankytis baruose. Neinu į naktinius klubus. Užtat su malonumu vaikštau po šalia namų esantį mišką, dažnai groju pianinu. Tikiuosi, kaimynai man už tai atleis.
Kas gyvenime tau padarė svariausios įtakos?
Manau, kad mano asmenybei susiformuoti didelę įtaką turėjo tėvai. Jie teisingu keliu vedė mane jauno gyvenimo pradžioje. Mūsų šeima niekada negyveno pasiturimai, tačiau tėvai leido man lankyti muzikos mokyklą bei sportinius šokius. Nelikdavo laisvo laiko trintis šaligatviais. Vėliau įsiliejau į jaunimo savanorystės organizaciją, dalyvavau programoje "Sniego gniūžtė". Ten išmokau linksmai ir kūrybingai leisti laiką be alkoholio ir tabako.
Kas tau svarbiausia?
Šeima. Ta, iš kurios pats esi kilęs ir tavo paties sukurta. Manau, tai yra didžiausia vertybė. Kas yra vienas žmogus šiame pasaulyje? Jei tavęs nebebus, niekas nepasikeis. Tačiau šeima, artimieji yra tavo gyvenimo liudininkai. Jie neleidžia gyventi nepastebėtam. Nėra svarbu, kokį darbą dirbi, svarbu, kad šalia tavęs būtų armimųjų, kurie lauktų tavęs namuose. Mes sukurti būti ne vieni.
Žinomumas atveria nemažai kelių. Ką jau gavai iš to? Ir ko tikiesi dabar?
Žinomumas yra mano veiklos rezultatas. Tad jo nesureikšminu. Tai rodo mano teisingai pasirinktą kryptį bei darbo įvertinimą. O gavau iš to labai daug gerų emocijų, šypsenų, dovanėlių bei didelį palaikymą. Koncertuodamas pajaučiu gyvenimo pilnatvę.
Klaipėdos universitete baigei režisūros studijas. Tačiau režisieriumi netapai. Kodėl?
Šios galimybės neatmetu. Gali visko būti, jog ateityje imsiuosi tokio darbo.
Į Vilnių išvažiavai ieškoti galimybių, o gal ir meilės?
Uostamiestyje gyvenau šešerius metus. Puikiai įsitvirtinau. Turėjau daug draugų bei širdžiai malonų darbą. Gyvenau ramiai ir užtikrintai. Tačiau viduje viskas virė ir liepė išbandyti savo jėgas dar didesnėje erdvėje. Supratau, kad sugrįžti visada galėsiu, o išvažiuoti - gal ir ne. Tad kol dar galėjau, įsitraukiau į šią gyvenimo avantiūrą.
Ar lengvai tapai žinomas?
Seniai, kai buvau devyniolikos, įkūriau grupę "Kosmo". Tai buvo pradžia. Daug ko išmokau: ne vien rožėmis kelias buvo klotas... Nors gal būtent rožėmis: atrodė gražiai, bet kiekvienas žingsnis badė kojas iki kraujo. Vėliau su kolega Viliumi nutraukėme veiklą, nes studijavome skirtinguose miestuose. Na, o išvykęs į Vilnių neturėjau nei artimų draugų, nei darbo, nei gyvenamosios vietos. Vykau į nežinią. Nemeluosiu, buvo žvėriškai sunku. Manęs ten niekas nelaukė. Pirmą mėnesį baigėsi santaupos, ir beveik neturėjau už ką pavalgyti. Tačiau pradėjau skambinti tik truputėlį pažįstamiems žmonėms, kurie pagelbėjo man ir padėjo į skolą įrašinėti dainas. Dėkoju prodiuseriui Andriui Borisevičiui, Igoriui Kofui, Arui Vėberiui bei Egmontui Bžeskui! Tai puikūs žmonės.
Į skandalus nesiveli. Greitai žurnalistai nebeturės apie ką apie tave rašyti. Prisieis piršlybas organizuoti.
Neturiu tikslo, kad kiekvieną dieną apie mane būtų kažkas parašyta. Noriu turėti savo asmeninę erdvę, o ne viską išpasakoti. Kai bus vestuvės - pranešiu.
"Klausos neturintis narcizas" - negailestingai tavo adresu skelia kai kurie internautai. Kaip susitvarkai su neigiama žinomumo doze?
Neskaitau komentarų internete. Lengviau miegi. Toliau kuriu dainas, stengiuosi eksperimentuoti bei tobulėti. Žiūrėsime, kas iš to išeis. Neseniai įrašiau dainą "Aš - tai tu" su tarptautinį pripažinimą pelniusiu choru "Pro musica". O "Dainų dainos" konkurso finale dainavau akompanuojant simfoniniam orkestrui. Tai yra kelios išsipildžiusios svajonės. Stengiuosi iš esamo žinomumo pasiimti tai, kas kelia geras emocijas, nes blogų ir taip visur per daug.
Kaip užsimezgė tavo bendradarbiavimas su E. Bžesku?
Viename renginyje susipažinau su A. Vėberiu, kuriam pasiskundžiau, jog sunku be vadybininko. Po kiek laiko jis, be jokio mokesčio, priglaudė mane po savo sparnu. Tuomet supažindino su E. Bžesku. Jie abu nusprendė man padėti. Iki dabar negaliu patikėti, kad tai vyko be jokio mokesčio ar procentų... Jie visada sakė: "Pirmiausia pats atsistok ant kojų". Kalbant apie Egmontą, man liūdna, jog spauda jį aprašo ganėtinai vienplaniškai. Tai yra kūrybingas bei tikrai geros sielos žmogus. Be abejo, kartais suklystantis. Bet kas neklysta?
Esi renginių vedėjas, dainininkas ir TV laidų vedėjas. O gal dar ir mylimasis?
Dar esu svajotojas ir dainų kūrėjas.
Kadangi netiksliai atsakei į klausimą, pasitikslinsiu - kas yra Deimantė?
Deimantė yra mano mergina. Galbūt ji taps ir mano gyvenimo liudininke.
Jūratė RAKAUSKAITĖ
