„Dirbti į Lietuvą atvykstančių užsienio valstybių piliečių kasmet daugėja. Daryti tokią išvadą mums leidžia nuolat atliekami skaičiavimai, – sako Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. – Kadangi kiekvienas Lietuvoje dirbantis žmogus teikia naudą valstybei, jos sulaukiama ir iš užsieniečių. Tai tvirtinti leidžia Migracijos valdybos fiksuojami duomenys apie Vilniuje ir Vilniaus rajone dirbančius užsienio valstybių piliečius: beveik ketverių metų užsieniečių mokamų mokesčių analizė leidžia teigti, kad valstybė iš užsieniečių teisėto buvimo šalyje patyrė nemenkos naudos – per trejetą metų dirbančių užsieniečių mokamų mokesčių suma padidėjo beveik tris kartus ir 2013 m. siekė kone 21 mln. Lt, skaičiuojant nuo uždarbio minimumo. Užsieniečių gyvenimas šalyje davė ir kitokios naudos – užsienio valstybių piliečiai Lietuvoje maitinosi, gydėsi, mokėsi, naudojosi ir mokėjo už įvairias kitas paslaugas.“
Migracijos valdybos vadovai, gilindamiesi į ekonominės migracijos klausimus, 2010 metais šia tema aktyviai diskutavo su žinomais šalies ekonomistais Povilu Gyliu, Rūta Vainiene, Giedriumi Kadziausku ir Gindra Kasnauskienė. Buvo aptariamos imigrantų darbo ir gyvenimo galimybės Lietuvoje, visuomenės požiūris į imigraciją ir užsienio investitorius, diskutuota imigrantų verslo skatinimo, migracijos padarinių tema, svarstyta, kodėl imigracija Lietuvoje dažnai suprantama kaip nepageidautinas reiškinys, ir nekalbama apie tai, jog tinkamai ir efektyviai valdomas imigracijos procesas neabejotinai būtų naudingas šaliai, ką rodo kitų valstybių (JK, Airijos, Skandinavijos šalių), pasinaudojusių darbo jėgos imigracija ir paspartinusių šalies ekonomikos augimą, pagerinusių demografinę situaciją, patirtis. Atsižvelgiant į gana žemą darbo užmokesčio lygį Europos Sąjungoje, Lietuvai sunku konkuruoti ES valstybių narių darbo rinkoje. Tačiau ji gali konkuruoti su valstybėmis kaimynėmis dėl darbo jėgos imigracijos iš trečiųjų šalių ir plėtoti tuos ūkio sektorius, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė.
Domėtis Lietuvoje verslą turinčių ar kitaip dirbančių užsieniečių mokamų mokesčių dydžiu ir dėl to tenkančia nauda valstybei Migracijos valdyba pradėjo viena pirmųjų. Tikrindama užsieniečių buvimo Lietuvoje teisėtumą – užsieniečių įmones, kitas darbo vietas, vykdomos veiklos legalumą – gilinosi ir į įkurtos įmonės pelningumą, savininko ar jo įdarbintųjų pajamas, darbo užmokesčio dydį, mokamus mokesčius valstybei. Aktyvios Migracijos valdybos kontrolės dėka buvo nustatyta daugybė deklaruotos veiklos nevykdančių įmonių, imtų vadinti fiktyviomis, jų steigėjų buvimas Lietuvoje pripažintas nebūtinu įmonės veiklai, dėl ko jiems panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Neteisėta kai kurių užsieniečių veikla, siekiant legalizuotis Šengeno teritorijoje, sudaro didesnių rūpesčių naudingą idėją ar verslą Lietuvai siūlantiems užsienio valstybės piliečiams.
Užsieniečių atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje sąlygos per pastaruosius trejetą metų labai keitėsi. Migracijos valdyba, į kurią pirmiausia kreipiasi atvykėliai iš kitų šalių, įsiklausydama į žmonių poreikius ir atsižvelgdama į užsienio šalių patirtį, inicijavo teisės aktų pakeitimus, lėmusius lankstesnę užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje sistemą ir paprastesnes užsieniečių įsitvirtinimo šalyje sąlygas – norint subalansuoti ekonominės migracijos politiką Lietuvoje, būtina tobulinti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reguliuojančius įstatymus, darbo teisę, kitas administracines sistemas. Šiandien, analizuodama savas, Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos ar atskirų įmonių pateiktas keleto pastarųjų metų apžvalgas, Migracijos valdyba pastebi, kad jos mintis apie imigrantų teikiamą finansinę naudą valstybei pasitvirtino – Lietuvoje dirbančių užsieniečių valstybei mokamų mokesčių suma didėja. Sostinėje ir Vilniaus rajone dirbančių užsieniečių mokamų mokesčių suma, skaičiuojant nuo uždarbio minimumo (galima paklaida dėl formulės pasikeitimo), 2011 m. siekė beveik 8 mln. Lt (7 918 327,12 Lt), 2012 m. – beveik 15 mln. Lt (14 764 895,76 Lt), 2013 m. – 20 667 293,00. Per 5 šių metų mėnesius darbdavys valstybei sumokėjo 4 078 344, 00 Lt, darbuotojas – 2 020 860,00 Lt mokesčių. Tai sudaro apie 50 mln. litų sumą (su paklaida dėl skaičiavimo formulės pakeitimo).
Dirbti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiai gali tik turėdami leidimą laikinai arba nuolat gyventi. Lietuvos darbo biržos duomenimis, leidimų dirbti skaičius Lietuvoje per trejus metus pastebimai didėjo: 2011 m. išduota 3 327, 2012 m. – 4 627, 2013 m. – 5 036. Migracijos valdybos duomenimis, darbo pagrindu Vilniuje ir Vilniaus rajone 2011 m. buvo išduota 550 leidimų laikinai gyventi, 1 229 – ketinantiems užsiimti kita teisėta veikla (individualios įmonės veiklai – 127, akcininkams – 433, vadovams – 669). 2012 m. leidimą laikinai gyventi gavo 1 247 dirbti ketinę asmenys, 2 452 ketinę užsiimti kita teisėta veikla, 2013 m. leidimai laikinai gyventi minėtu pagrindu išduoti 4 643 asmenims, per 5 šių metų mėnesius – 2 616.
